- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia nematanti galimybės kitąmet skolintis krašto apsaugai nepažeidžiant fiskalinės drausmės reikalavimų, todėl tokios teisės įrašymas į įstatymą nieko neduotų.
„Kadangi toje teisėje numatomi ir kiti saugikliai, tai reiškia, kad turėtų nebūti viršytas bendras skolinimosi limitas ir neviršytas bendras valdžios sektoriaus deficitas, kuris šiuo metu numatytas 2,9 proc., sakyčiau, kad tikimybė, jog bus galima pasinaudoti šia teise, yra pakankamai minimali“, – komentuodama trečiadienį patvirtintą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) siūlymą sakė G. Skaistė.
„Sakyčiau, kad toks sprendimas yra labiau sprendimo imitacija negu tikras krašto apsaugos finansavimas“, – pridūrė ji.
Seimo NSGK pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti galimybę 2024 metų valstybės biudžeto projektą papildyti nuostata, numatančia teisę nepažeidžiant nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių skolintis papildomai krašto apsaugai iki 0,29 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) divizijos pajėgoms vystyti ir NATO brigadai priimti.
Kitų metų biudžete įrašyti galimybę skolintis krašto gynybai, jei kiltų toks poreikis, pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda.
Jo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys praėjusią savaitę per NSGK posėdį teigė, kad 2024 metų biudžeto projekte nenumatyta lėšų divizijos kūrimui, nors Valstybės gynimo taryboje sutarta, jog tam reikės papildomų lėšų.
Sakyčiau, kad toks sprendimas yra labiau sprendimo imitacija negu tikras krašto apsaugos finansavimas.
„Jeigu iš tiesų norima nuoširdžiai rūpintis, kad būtų didinamas krašto apsaugos finansavimas, reikalingi sisteminiai ir nuoseklūs sprendimai. Man atrodo, kad tokiu atveju partijų susitarimas būtų labai sveikintinas žingsnis tokia kryptimi“, – trečiadienį žurnalistams sakė finansų ministrė.
Vyriausybė siūlo kitąmet gynybai skirti 2,71 proc. BVP, iš jų 2,52 proc. yra biudžetinės lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai. Bendras planuojamos krašto apsaugos išlaidos turėtų siekti 2 mlrd. 60 mln. eurų.
Pagal projektą, numatomas biudžeto deficitas bus didesnis nei šiemet – 2,9 proc. BVP. Valdžios skola sieks 39,8 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno PPA rūmų apdovanojimuose – aukščiausi įvertinimai metų verslo lyderiams
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) – didžiausia regiono verslo bendruomenę telkianti organizacija Lietuvoje – pakvietė verslo, valdžios, akademinės bendruomenės bei socialinių partnerių atstovus į tradicinį metinį verslo ...
-
I. Trinkūnaitė sprendimą skirti jai 16,5 tūkst. eurų baudą vertina pozityviai: laikome tai pergale1
Teisėsaugos akiratyje atsidūrusios bendrovės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė Lietuvos banko (LB) sprendimą skirti jai 16,5 tūkst. eurų baudą vertina palankiai. ...
-
G. Paluckas žada kelti mokesčius gaunantiems didžiausias pajamas: dabartinė sistema – neteisinga5
Būsimasis premjeras Gintautas Paluckas žada konkrečius sprendimus dėl mokesčių didinimo labiausiai pasiturtintiems asmenims pristatyti kitais metais, tačiau pažymi, kad tai yra pirmiausia teisingumo klausimas. ...
-
Ukrainos mokykloms Lietuva perduos 100 metalo detektorių
Atsižvelgiant į Ukrainos išsakytą poreikį karo metu užtikrinti moksleivių ir mokytojų saugumą, Lietuva šalies mokykloms perduos 100 metalo detektorių-vartelių, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). ...
-
G. Nausėda: Baltijos šalys turi siekti tolesnės ES paramos „Rail Balticai“3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltijos šalys turi kartu siekti tolesnės Europos Sąjungos paramos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui. ...
-
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas smuko po trijų mėnesių kilimo
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas po trijų mėnesių kilimo smuko 0,1 punktu iki 47,8 punkto, penktadienį pranešė indeksą sudaranti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). ...
-
„Litgrid“: lapkritį elektros kaina sumažėjo 3 proc.
Lapkričio mėnesį elektros suvartojimas Lietuvoje padidėjo 10 proc. Tuo metu elektros kaina šalyje sumažėjo 3 proc. ir vidutiniškai siekė 88,6 Eur/MWh, praneša „Litgrid“. ...
-
Paskelbė, kuriose Lietuvos vietovėse yra geriausios gyvenimo sąlygos10
Geriausias gyvenimo sąlygas 2023 metais turėjo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojai, o prasčiausias – Lazdijų, Vilkaviškio, Skuodo, Kalvarijos ir Ignalinos rajonų žmonės, skelbia Finansų ministerija, suskaičiavusi savivaldybi...
-
LEA: gruodį šilumos kainos labiausiai mažėjo Kaišiadoryse, didėjo – Šakiuose
Gruodį penkiose šalies savivaldybėse vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kilovatvalandė kainuoja 7,72 cento ir yra apie 20 proc. mažesnė nei šalies vidurkis. Tuo metu dar kitose penkiose savivaldybėse, kuriose &scaro...
-
Pasirašyta futbolo ir regbio maniežo Šiauliuose finansavimo sutartis
Pasirašyta futbolo ir regbio maniežo Šiauliuose finansavimo sutartis, pranešė miesto savivaldybė. ...