- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerija trečiadienį pristatė Lietuvos makroekonomines prognozes. Finansų ministras Vilius Šapoka pasidžiaugė, kad Lietuvos ekonomika auga sparčiau nei buvo prognozuota.
„Gera žinia ta, kad ekonomika šiemet auga sparčiau nei prognozavome – stiprėja mūsų vidaus paklausa, sparčiai auga atlyginimai, investicijos, užimtumas. Stiprybės šiemet semiamės labiau iš vidaus – tai pagrindinis mūsų variklis“, – teigė finansų ministras.
Prognozuojama, kad 2018 m. pabaigoje realusis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks apie 2,8 proc. Vis dėlto Finansų ministerija prognozuoja, kad ekonomikos augimo tempai ateityje kiek aprims – 2021 m. turėtume matyti 2,5 proc. realaus BVP augimą.
Finansų ministerija pažymi, kad augančiam BVP įtakos turėjo išaugęs namų ūkių vartojimas. Planuojama, kad šiais metais, palyginti su praeitais, namų ūkio vartojimo išlaidos išaugs 4,3 proc. Pagreitį vartojimui suteikė rekordiškai augantys atlyginimai – vidutinis bruto darbo užmokestis šalyje augo sparčiausiai per 10 metų – iki šių metų pabaigos turėtų pasiekti 915 eurų. Pagal dabartines prognozes, 2021 m. su nauja darbo užmokesčio sistema turėtume matyti darbo užmokesčio padidėjimą iki 1431 eurų.
Vartojimo augimui taip pat įtakos padarė ir lėčiau nei atlyginimai kylančios kainos. Finansų ministerijos duomenimis, infliacija Lietuvoje šiemet dvigubai mažesnė nei 2017 m. Ateityje infliacijos tempai smuks, tačiau išliks artimi daugiamečiam rodikliui – 2018 m. metinė infliacija sieks 2,7 proc., o 2021 m. – 2,5 proc.
Finansų ministerijos prognozėmis, spartesnė tiesioginių užsienio investicijų plėtra, geresnės demografinės tendencijos ir spartesnis namų ūkio vartojimas skatintų planuojamo ekonominės raidos scenarijaus išsipildymą, tačiau tam gali sutrukdyti užsienyje vykstantys įvykiai: „Brexit“, protekcionizmo apraiškų plėtra, Europos centrinio banko (ECB) monetarinės politikos pokyčiai, vyraujanti geopolitinė įtampa bei svyravimai pasaulio finansų rinkose.
Kaip teigė V. Šapoka, žvelgdama į ateitį Lietuva stiprybės turės vis labiau semtis iš šalies vidaus, nes užsienio ekonomika augs sparčiai, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų lengvatinių paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų lengvatinių paskolų, o paraiškas bus galima teikti jau nuo pirmadienio, sako ekono...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių6
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...