Finansų ministerija skelbia kovą šešėlinei ekonomikai

Klaipėdos pramonininkų asociacijos tarybos posėdyje dalyvavęs finansų ministras Algirdas Butkevičius kalbėjo, kad pastaruoju metu imtasi ryžtingų priemonių kovai su šešėline ekonomika. Duoti nurody mai iš teismų surinkti informaciją apie jų nagrinėtas finansinio pobūdžio bylas ir išsiaiškinti, kokie priimti sprendimai.

Jaunimo nesustabdysi

Atsakydamas į uostamiesčio įmonių vadovų, verslininkų ir „Klaipėdos“ klausimus, finansų ministras plačiau komentavo Lietuvoje parengtų specialistų migraciją į užsienio valstybes. Daugelis pramonės šakų šiandien jaučia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, nuo to ypač kenčia statybų industrija, baldininkai, laivų statybos ir remonto sferos. Ministro buvo teirautasi, ar taikant įvairias mokesčių lengvatas neįmanoma jaunimo sulaikyti Lietuvoje.

A.Butkevičius kalbėjo, kad apie panašias lengvatas kalbama senokai ir manoma, kad permainų mokesčių srityje galėtų atsirasti nuo 2006 metų. Tačiau specialistai susimąstė, ar įvedus mokestines lengvatas diskriminacijos nejaus tie, kurie mokslus baigė ir specialybes įsigijo prieš 5-7 metus.

Kita vertus, sakė ministras, ES statistikos institucijos išplatintoje informacijoje apie mokesčių dydžius įvairiose valstybėse nurodoma, kad 2003 m. Lietuvoje mokesčiai buvo vieni mažiausių. Tačiau mūsų šalyje nenormalu tai, kad darbo rinka apmokestinta daug daugiau nei kapitalo rinka. Tai reiškia, kad dirbantieji moka palyginti didelius mokesčius – fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius. Sudėjus šiuos mokesčius ir palyginus su kitomis ES valstybėmis matyti, kad disproporcija yra labai didelė, ir Lietuvos nenaudai.

Todėl neverta stebėtis, kad jaunimas gausiai važiuoja į ES šalis senbuves, ten ieško darbo ir uždirba nepalyginamai daugiau nei tėvynėje. Šio proceso sustabdyti neįmanoma. Tačiau Vyriausybėje svarstoma galimybė nuo 2006 m. laipsniškai mažinti gyventojų pajamų mokesčio dydį.

Laukia sunkumai

A.Butkevičius sakė, kad permainos mokesčių srityje skaudžiausiai atsilieps 2006 metais. Stodama į ES Lietuva prisiėmė įsipareigojimus, apie kurių vykdymą prieš keletą metų nedaug kas susimąstė.

Atrodė, kad laiko dar daug, o dabar jis ištirpo: mums teks vykdyti labai griežtą monetarinę ir fiskalinę politiką, laikytis griežtų biudžeto deficito reikalavimų.

ES statistikos ir finansų institucijos griežtai kontroliuoja valstybių įsipareigojimus, o už netikslią ar melagingą informaciją negailestingai baudžia. Kaip sakė A.Butkevičius, jiems nepakanka gražiai surašytų programų ar projektų, o reikalaujama nurodyti, kokiomis priemonėmis tikslai bus pasiekti. Duomenis apie valstybės finansus ES institucijos nuolat gauna kompiuteriniais ryšiais.

Lietuva, norėdama užtikrinti deklaruotų biudžeto deficito įsipareigojimų vykdymą, 2006 m. turėtų arba mažinti biudžeto išlaidas, arba įvesti papildomus mokesčius. Mokesčių didinimas – labai nepopuliari priemonė, todėl koalicinė darbo grupė spręs kitų metų biudžeto sandaros principus. Jeigu bus mažinamos biudžeto išlaidos, tai jau šiandien aišku, kad visoms biudžetinėms įstaigoms išlaidos bus mažinamos apie 10 proc., valstybės investicijų programa mažės bent 7 procentus.

Lietuvai reikia euro

A.Butkevičius teigė, kad euro įvedimas Lietuvoje būtų naudingas visais požiūriais. Šiuo metu arčiausiai euro zonos stovi Lietuva, Slovėnija ir Estija, kurios 2007 m. planuoja euro įvedimą.

Euro įvedimas – atsakingas procesas, tačiau reikalingas. Jeigu euras Lietuvoje bus įvestas po dvejų metų, galima tikėtis pakankamai didelių užsienio kapitalo investicijų. Jeigu tai įvyks vėliau, investicijos pasuks į kaimynines valstybes – Lenkiją, Čekiją, Vengriją. Laukiama vadinamųjų „plyno lauko“ investicijų, kuriančių naujas darbo vietas.

Bendros valiutos įvedimas mažina valiutų riziką, didina eksporto galimybes, Lietuvos banke nereikia kaupti valiutinių atsargų, mažėja paskolų palūkanų norma, valstybėje užtikrinama maža infliacija.

Šešėlinės ekonomikos gniaužtai

Uostamiesčio verslininkai klausinėjo apie priemones kovojant su šešėline ekonomika. Pasak A.Butkevičiaus, su ja galima kovoti įvairiais būdais, tačiau ją mažintų ir protinga mokesčių politika.

Be to, kovoti su šešėline ekonomika galima ir pasitelkus informaciją apie žmonių pajamas bei turtą. Jeigu asmuo deklaruoja, kad ne vienerius metus gauna nedidelę algą, o naujuose prestižiniuose rajonuose stato bent vieną namą ar butą, tai savaime kyla įtarimų, ar teisinga ir pagrįsta jo deklaracija. Dar didesnių įtarimų atsiranda, jeigu toks asmuo vadovauja kokiai bendrovei, o asmeninės pajamos – keli šimtai litų per mėnesį. Tai iš kur tie butai, namai?

Finansų ministras sakė, kad tokie ir panašūs atvejai ypač atidžiai sekami, mokesčių inspekcija atlieka išsamius patikrinimus. Domimasi, iš kokių bankų ir kokiomis sąlygomis tokie asmenys gauna paskolas. A.Butkevičius minėjo, kad po panašių akcijų kai kas jau sulaukė perspėjimų nutraukti tokius veiksmus.

Pažabos Gariūnus

Bendradarbiaujant su Statistikos departamentu atskirai analizuojama, kurioje sferoje šešėlinę ekonomiką galima vertinti kaip didžiausią. Jau yra bendrovių, sukėlusių įtarimų. Politikai pradėjo svarstymus, ką daryti su Gariūnų turgaviete. Pasak finansų ministro, nenormalu, kad prekyba leidžiama įsigijus verslo liudijimą. Per metus Gariūnų apyvarta siekia milijardą šimtą milijonų litų – faktiškai be mokesčių. Tačiau praėjusios kadencijos Seime, parengus Gariūnų pertvarkos projektą, socialliberalai pasiekė, kad jokių pokyčių neįvyktų. Dabar jau ir socialliberalai pripažįsta, kad ten – šešėlinės ekonomikos rojus.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba gavo Finansų ministerijos nurodymą parengti informaciją, kurioje būtų duomenys apie tai, kiek bylų, pasiekusių teismą, yra išnagrinėtų ir kokie priimti sprendimai. Yra įtarimų, kad teismuose bylos pradedamos nagrinėti, o paskui lyg savaime “numiršta”. Iš teismų bus renkama pastarųjų trejų metų informacija apie finansinio pobūdžio bylas: kiek jų išnagrinėta, per kiek laiko ir kokie jų rezultatai.