Tai numatoma Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą karo Ukrainoje ir energetinio šoko akivaizdoje. Nepaisant iššūkių, šalies ūkio plėtra turėtų tęstis tiek šiemet, tiek ir kitais metais.

„Atsispiriant nuo stiprios darbo rinkos padėties, darbo užmokesčio augimo projekcijas šiems metams peržiūrėjome į viršų – atlyginimų augimas bus reikšmingas ir viršys 13 proc. Atsižvelgiant į energijos ir maisto produktų kainų dinamiką tarptautinėse rinkose, taip pat į viršų peržiūrėtos ir infliacijos projekcijos. Numatome, kad šiemet itin aukštas kainų augimas 2023 metais turėtų lėtėti iki 6 proc.“, – pranešime sakė ministrė.

Šių metų vidutinė metinė infliacija šalyje turėtų būti 15,8 proc. – 6 punktais daugiau nei skaičiuota kovo mėnesį. Infliacijos pikas bus pasiektas šiemet, o 2023 metais ji smuks iki 6 proc. 2024–2025 metais, jei energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacija turėtų priartėti prie 2 proc. 

Numatoma, kad šiemet atlyginimų augimas sieks 13,2 proc. iki 1788,6 euro (iki mokesčių), 2023 metais augs 8,4 proc., 2024-2025 metais – po 5 proc. Kitų metų dydžiui įtakos turės Vyriausybės sprendimai dėl MMA ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčio.

Tuo metu nedarbo lygio augimo nesitikima nei šiemet, nei 2023 metais. Šiemet užimtų gyventojų skaičius augs 0,7 proc., vėlesniais metais – neaugs arba kiek smuks, o nedarbas tiek šiemet, tiek kitais metais sieks 7 proc., o 2025 metais smuks iki 6,4 proc.

Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas šiemet sumažės 2,5 proc. (kovą planuotas 6 proc. smukimas), o 2023–2025 metais vidutiniškai augs apie 3,4 proc., o importas - šiemet smuks 1,2 proc., vėliau  augs apie 4 proc. 

Karo Ukrainoje sukelta geopolitinė įtampa, spartus žaliavų brangimas, vis dar besitęsiantys tiekimo grandinių sutrikimai ir itin padidėjęs neapibrėžtumas apsunkins projektų įgyvendinimą, todėl investicijos Lietuvoje šiemet neaugs taip sparčiai, kaip pernai (7 proc.) ar pirmąjį šių metų ketvirtį (5,4 proc.) – manoma, kad augimas sieks 3,2 proc. (kovą – 2,5 proc ), o 2023–2025 metais – apie 5,2 proc.

Prognozuojama, kad namų ūkių vartojimas didės labiau nei manyta kovą (2,1 proc.) ir sieks 2,5 proc., o 2023–2025 metais augs vidutiniškai 3,3 proc.

Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos, numatoma, šiemet augs 0,5 proc., o 2023-2025 metais – po 0 proc.

Vis dėlto, pasak ministerijos, esama tikimybės, kad pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis į blogąją arba gerąją pusę.