- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalio 10 d. Finansų ministerijai pradėjus platinti Valstybės gynybos fondo obligacijas, gyventojai, verslas ir kitos organizacijos iki šiol įsigijo 4,6 mln. eurų vertės šių tikslinių taupymo lakštų. Ministerijos duomenimis, žmonės obligacijas perka kur kas aktyviau nei įmonės.
Obligacijas platina bankai „Swedbank“ ir „SEB“, už jas valstybė mokės 2 proc. metinių palūkanų. Kaip skelbiama, visų obligacijų išpirkimas planuojamas po metų.
Galutinė tiksli suma, už kiek buvo įsigyta gynybos obligacijų, paaiškės pasibaigus emisijos platinimui – spalio 29 d. Antrąją emisiją ministerija ketina platinti lapkričio 4–18 dienomis, o trečiąją – gruodžio 2–16 dienomis.
Spalio 10–21 d. „Swedbank“ sudaryta 612 sutarčių įsigyti gynybos obligacijų už 2,9 mln. eurų, SEB – 386 sutartys už 1,7 mln. eurų. Abiejuose bankuose žmonės buvo kur kas aktyvesni nei verslas ir kitos organizacijos (99 proc. sutarčių sudarė fiziniai asmenys).
Gyventojai taip pat valstybei skolino kur kas daugiau nei verslas – apie 96 proc. gynybos obligacijų sumos „Swedbank“, apie 75 proc. – SEB.
„Tarpiniai emisijos rezultatai džiugina, nes rodo palyginti nemažą susidomėjimą gynybos obligacijomis, atsižvelgiant į vyravusį skepticizmą dėl santykiniai nedidelių palūkanų. Jau dabar per 12 dienų iš gynybos obligacijų surinkta suma yra didesnė nei kai kurių Vyriausybės taupymo lakštų emisijų per dvi savaites“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Abiejuose bankuose žmonės buvo kur kas aktyvesni nei verslas ir kitos organizacijos (99 proc. sutarčių sudarė fiziniai asmenys).
Valstybės gynybos fondui taip pat galima aukoti – nuo spalio 1 d. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) administruojamoje svetainėje gynybosfondas.lt sudaryta galimybė savanorišką auką pervesti vieną kartą arba daryti periodines įmokas. Naujausiais spalio 21 d. duomenimis, Gynybos fonde yra surinkta daugiau nei 30,4 tūkst. eurų savanoriškų įmokų.
Visos šios lėšos bus skirtos svarbios ginkluotės įsigijimui – įvairioms antidroninėms sistemoms.
Kaip yra kalbėjęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, šios lėšos bus renkamos į atskirą KAM fondą ir skiriamos nacionalinės divizijos, tankų bataliono ir kontrmobilumo priemonių vystymui, papildomi mokėjimai taip pat leis „lanksčiau žiūrėti“ į vokiečių brigados priėmimui skirtas lėšas.
ELTA primena, kad Seimas priėmė Valstybės gynybos fondo įstatymą, taip pat numatė padidinti pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakelti akcizus alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamąsias visam kurui.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 ir vėlesniais metais.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį – planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
Šiuo metu Lietuvos gynybos finansavimui skiriama dalis siekia virš 3,1 proc. BVP.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas: VMI negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių. ...
-
Lietuvių žiemos kelionės: įvardijo tendencijas
Lietuviai per žiemos šventes vis dažniau renkasi aplankyti Europos miestų kalėdines muges, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Šių metų naujiena – daugiau oro bendrovių skrydžių ne į Londoną ar Dubliną, o į Malagą ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Gitanas Nausėda: elektros kabelių Baltijos jūroje gedimai nebeatrodo kaip atsitiktinumas10
Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, prezidentas Gitanas Nausėda pažymi – šis bei pastaruoju metu Baltijos jūroje padažnėję panašūs incidentai rodo, kad tai nebėra atsi...
-
Gera žinia vaiko tėvų globėjams: kaip ir seneliai, galės gauti atostogas anūkams prižiūrėti
Nuo kitų metų vaiko tėvų globėjai, kaip ir seneliai, galės gauti atostogas ir išmoką vaikui prižiūrėti. ...
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?1
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?9
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP26
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...