Finansų analitikas: pinigų Lietuvoje tikrai yra, jų užteks ir kitiems metams vystyti verslus

– Norėtųsi pradėti nuo gerų žinių. Klokite, kas fantastiško įvyko 2021 metais ir kuo mes pagaliau galime pasidžiaugti?

– Gerai tai, kad mes iš pandemijos išlipome visiškai sausi, galima sakyti. Apart kelių verslų sektorių, kurie susidūrė su problemomis – viešbučiai, maitinimas ir kt. Visas linkęs verslas gauna milžiniškas lėšas iš eksporto. Tiek paslaugos, tiek prekės iš Lietuvos plaukia rekordinėmis apimtimis. Maža to, gyventojai neperka tiek daug prekių, kiek pirkdavo galbūt prieš gerą dešimtmetį. Ir tai reiškia, kad balansas, pinigų pritekėjimas į Lietuvą yra rekordinis. Jau vien 2020 metais tas skaičius buvo geresnis negu Vokietijos, lyginant su ekonomika. Pinigų Lietuvoje tikrai yra ir jų pakaks ir kitiems metams vystyti verslus.

– Mums iš 2019 metų nuosmukio pavyko išbristi sausiems?

Vienareikšmiškai situacija stabilizuosis. Mes galbūt negalime pasakyti, kas bus po pusės metų, bet kad po penkerių ar dešimties metų bus geriau – tai faktas.

– Vienareikšmiškai taip. Mes esame aukščiau ir ko gero, kad kitais metais kilsime dar aukščiau.

– Bet kitais metais mes tikrai kilsime aukščiau paslaugų ir prekių kainomis. Infliacija, augantys kaštai neabejotinai prislėgs įmones ir galbūt netgi atsilieps galutiniam vartotojui. Kokios jūsų prognozės, kada pajusime, kad viskas brangsta? Nes jau dabar 8 proc. – kainų augimas pastebimas turbūt kiekvieno kišenei.

– Manau, kad mes pastebėjome ir pastebėsime, nes metų pabaigoje nenustebčiau, kad infliacija ir į 10 proc. įlips. Šiuo atveju verslui taip pat bus iššūkių rimtų. Kas blogesnio, jeigu reikėtų pasakyti, tai iš tiesų yra brangstančios žaliavos. Lygiagrečiai atpigo euras, žaliavos yra prekiaujamos doleriais ir mums reikia daugiau eurų nupirkti tas pačias žaliavas. Didėja atlyginimais, kas yra gerai žmonėms, bet verslui yra kaštai. Perkeliat kainas vartotojams ne visai taip seksis, kaip vyko šiais metais.

Marius Dubnikovas. G. Bartuškos / ELTOS nuotr.

– Elektra, dujos, šildymas. Natūralu, kad viskas brangs. Gamybos įmonėms tai irgi turėtų gana aštriai atsiliepti.

– Turime gerų pavyzdžių. Trąšų gamykla „Achema“ netgi sustabdė dalį gamybos dėl to, kad nebeapsimoka tiesiog gaminti produkcijos ir tenka laukti, kad atpigs dujos.

– Ką tokioms įmonėms galite pasiūlyti? Koks sėkmės receptas, kaip išgyventi infliacijos ir augančių kaštų laikotarpį? Ir ar realu, kad situacija ateityje galėtų stabilizuotis?

– Vienareikšmiškai situacija stabilizuosis. Mes galbūt negalime pasakyti, kas bus po pusės metų, bet kad po penkerių ar dešimties metų bus geriau – tai faktas.

Tikėtina, kad visi, kas nori dirbti, šiai dienai gali gauti darbą ir jeigu nori pasididinti atlyginimą, tikrai gali tai daryti arba keisti darbą ir tokiu būdu didintis atlyginimą.

– Apie atlyginimus ir nedarbo lygį. Kaip mes atrodome Europos kontekste su savo nedarbu?

– Su nedarbu atrodome pakankamai gerai, mes esame žemiau Europos Sąjungos vidurkio. Tikėtina, kad visi, kas nori dirbti, šiai dienai gali gauti darbą ir jeigu nori pasididinti atlyginimą, tikrai gali tai daryti arba keisti darbą ir tokiu būdu didintis atlyginimą.

– Kodėl būtent dabar? Kodėl dabar tokios palankios sąlygos?

– Grįžtame prie to, kad pinigų yra labai daug. Ir kad tuos pinigus įveiklinti, įdarbinti reikia labai daug pastangų tiek iš verslo, tiek iš žmonių. Tai šiandien, kai yra aukšti rodikliai - kainų rodikliai, infliacijos rodikliai, dabar vis dar galima užsidirbti, tik reikia būti greitam.

– Ir vis dar labai didelis darbuotojų trūkumas. Dalis darbdavių bando prisivilioti net ir premijomis. Galbūt net ir tai galėtų parodyti, kad darbuotojas darbo rinkoje šiandien yra gal net ir stipresnioji pusė, ar ne?

– Aš matau vieną riziką verslui: išlaikyti darbuotojus dabar, esamoje padėtyje. Bet kitas dalykas – darbo rankų trūksta ne tik Lietuvoje, bet visur. Pavyzdžiui, Vokietijoje nedarbas siekia vos daugiau nei tris procentus. Tai reiškia, kad jeigu koronaviruso aplinka šiek tiek pagerės, tai Lietuvos verslas turės konkuruoti dėl specialistų ne tik tarpusavyje, bet labai didelė tikimybė, kad noras važiuoti dirbti į užsienį bus padidintas.

Plačiau – vaizdo įraše: