- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba paskelbė, kiek farmacininkai šiemet sumokėjo gydytojams už seminarus, konsultacijas ar konferencijas užsienyje. Kai kurios sumos siekia daugiau nei dešimtį tūkstančių eurų, praneša LNK.
Nauda farmacininkams?
16 tūkst. eurų – tiek vienu kartu „Novartis“ išmokėjo neurologei už tai, kad ši pasidalijo savo žiniomis ir patirtimi – visą dieną įmonės telefonu atsiliepinėjo atsakiklis. Gydytoją mažesnėmis sumomis parėmė ir kitos farmacijos įmonės, tad susidarė kone 24 tūkst. eurų suma.
Antroji pagal dydį parama – daugiau nei 11 tūkst. eurų šeimos gydytojai iš „Berlin Chemie“. Ši bendrovė panašia suma parėmė ir alergologą. Per tūkstantį medikų iš farmacininkų gavo daugiau nei 2 mln. eurų, dauguma gavo tūkstančius. Vos vienuolika medikų deklaravo gavę 10 eurų.
„Ar jie vėl kaltins medikus, kad jie yra vagys, kyšininkai ir neskaidriai elgiasi? Reikia pagalvoti, iš kur tas neskaidrumas“, – sakė Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Lėšos naudojamos medikų konferencijoms, seminarams ar mokymams Lietuvoje organizuoti, kuriuose kaip pranešėjai atlygį gauna asociacijų vadovai. Taip pat konferencijoms užsienio valstybėse apmokėti.
„Savaime tai joks nusikaltimas, tačiau interesų konflikto ir korupcijos regimybė yra akivaizdi“, – teigė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Ar jie vėl kaltins medikus, kad jie yra vagys, kyšininkai ir neskaidriai elgiasi?
Farmacijos įmonių parama medikams nėra draudžiama. Tokią paramą būtina tik deklaruoti. Specialiųjų tyrimų tarnyba aiškinasi, kokią naudą iš paremtų medikų gauna farmacininkai. Pavyzdžiui, ar gydytojai savo pacientams išrašo vaistus būtent to gamintojo, kurio paramą gavo. Pastaruoju metu ypač pastebima, kad išaugo valstybės išlaidos kompensuojamiems vaistams.
„Galimai dalis paramos yra ne vien tik deklaruojamais tinklais teikiama, tačiau ir susijusi su tam tikra paramos teikėjų gaunama nauda“, – komentavo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.
Sveikatos apsaugos sritis palanki korupcijai
Tokius įtarimus medikai vadina fantazija.
„Čia yra atskirų asmenų fantazijos, nes vaistus išrašinėja pagal jų poveikį“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Apie farmacininkų įtaką medikams žino ir pacientai.
Vaistininkai tiesiog mato, kuris gydytojas kurios kompanijos vaistus pradeda masiškai išrašinėti.
„Girdėta tokių atvejų, kai vaistinėse, ypač tose vaistinėse, kurios yra įsikūrusios gydymo įstaigose, jų vaistininkai tiesiog mato, kuris gydytojas kurios kompanijos vaistus pradeda masiškai išrašinėti. Aišku, šito neturi būti“, – šnekėjo Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Kad sveikatos apsaugos sritis yra viena palankiausių korupciniams susitarimams, pripažino ir sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
„Tie ryšiai kiek įmanoma yra išskaidrinti. Be abejo, dedami ir kiti žingsniai, šiuo metu yra diskutuojama šiais metais pateiktas išvadas, reklaminių medikamentų reglamentavimą sugriežtinti, siekiant kiek įmanoma padaryti juos skaidresnius“, – sakė A. Pečkauskas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, nuo 2014 metų smarkiai išaugo kompensuojamiesiems vaistams skirtos lėšos. Pastaruoju metu už kompensuojamus vaistus valstybė sumokėjo 122 mln. daugiau. Dauguma šių pinigų atiteko septyniolikai farmacijos įmonių. Pernai vaistų, kuriuos tiekė 102 gamintojai, kompensacijoms išleista beveik 325 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo8
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...
-
ES teismas atmetė Lietuvos ieškinį dėl 13 mln. eurų sumažintos paramos žemės ūkiui
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. ...
-
Prezidentas iš ekonomikos ministro tikisi dėmesio regionams, smulkiajam verslui
Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras turėtų rūpintis tvariu ekonomikos augimu, atskirties tarp regionų mažinimu, kova su biurokratija, teigia prezidento patarėjas. ...
-
Vyriausybė leido neskelbti viešojo konkurso perkant vikšrines kovos mašinas7
Vyriausybė trečiadienį leido neskelbti viešojo pirkimo konkurso, kai įsigyjamos vikšrinės kovos mašinos. ...
-
Žiniasklaida: turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše pirmauja G. Žiemelis, V. Germanas – 19-tas5
Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, kuriame pirmauja verslininkas Gediminas Žiemelis, skelbia portalas „alfa.lt“. ...
-
Teismas atmetė visuomenininko ieškinį I. Trinkūnaitei ir priteisė jai 3 tūkst. eurų13
Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį atmetė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos prezidento Vytauto Budniko civilinį ieškinį finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ vadovei ir akcininkei Ievai Trinkūnaitei dėl garbės i...
-
Lietuvos bankas: būsto paskola neturi tapti nepakeliamu įsipareigojimu3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, pristatydama atlikto būsto rinkos tyrimo rezultatus teigia, kad nors būsto įperkamumas Lietuvoje yra „vidutiniškai geras“. Visgi ji pabrėžia, kad vertinant skai...
-
Kandidatas į finansų ministrus: priimant 2025-ųjų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad naujai Vyriausybei ir Seimui priimant kitų metų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas. ...
-
R. Šadžius – už didesnį kai kurių pajamų, prabangaus NT apmokestinimą2
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad reikėtų labiau apmokestinti kai kurių veiklų pajamas, taip pat didinti prabangaus nekilnojamo turto (NT) apmokestinimą. ...