"Expo 2010" – vartai į Kiniją ir į pasaulį Pereiti į pagrindinį turinį

"Expo 2010" – vartai į Kiniją ir į pasaulį

2010-06-10 23:59
Reikalavimas: Lietuvos paviljoną puošiančius "kamuoliažmogius" kartą teko nukelti, nes pakilo didelis vėjas.
Reikalavimas: Lietuvos paviljoną puošiančius "kamuoliažmogius" kartą teko nukelti, nes pakilo didelis vėjas. / Linos Navickaitės nuotr.

Virtualus skrydis per Lietuvą oro balionu, krepšinio aistros ir lietuviškos virtuvės šedevrai. Tokiomis atrakcijomis lankytojai viliojami į mūsų šalies paviljoną pasaulinėje parodoje "Expo 2010" Šanchajuje.

Nėra nežinomas kraštas

Ar Lietuva yra Kinijos provincija? Į tokį klausimą gana dažnai tenka atsakyti Lietuvos paviljone dirbantiems mūsų tautiečiams. Vis dėlto dauguma kinų, išgirdę mūsų šalies pavadinimą, iš karto linksi galva: jaunesni Lietuvos vardą sieja su krepšiniu, o vyresnės kartos atstovai – su Sovietų Sąjunga.

Tiesa, apie šios imperijos žlugimą, akivaizdu, girdėjo ne visi Kinijos gyventojai. Lietuvos paviljono gidai beveik kasdien nugirsta, kad kinai, laukdami eilėje prie įėjimo, aptarinėja mūsų šalį kaip vis dar egzistuojančios Sovietų Sąjungos dalį. Sužinoję, kad ši valstybė žlugo kone prieš 20 metų, vyresnio amžiaus lankytojai net sutrinka.

Taigi Lietuva dar turi ką apie save papasakoti eiliniams Kinijos gyventojams. Pasaulinė paroda "Expo 2010" – puiki proga tai padaryti. Per dieną mūsų šalies paviljoną aplanko apie 30–40 tūkst. žmonių. Dauguma jų – kinai, kurie kantriai laukia eilės prie informacinių stendų, kuriose kinų ir anglų kalbomis skelbiama pagrindinė informacija apie Lietuvą, jos miestus, gamtą, lankytinus objektus, kurortus ir kt. Čia pat galima ne tik pasiklausyti lietuviškos muzikos, bet ir pažaisti kompiuterinius žaidimus, iš kurių populiariausias – virtualaus kamuolio mėtymas į krepšį.

"Dažniausiai kinai klausia, ar mes kalbame rusiškai? Išgirdę neigiamą atsakymą teiraujasi, ar lietuvių kalba panaši į rusų kalbą? Jiems taip pat įdomu, kokie yra Lietuvos ir Kinijos ryšiai. Teiraujasi, kas yra gintaras?" – pasakojo Lietuvos paviljono gidė Vaiva Žvirblytė.

Kai kurie lankytojai prie informacinių stendų prastovi apie 40 minučių ir kruopščiai perskaito visą pateiktą informaciją, peržiūri filmuotą medžiagą. Beveik visi lankytojai nusifotografuoja prie paviljone įrengtos klaipėdiečio menininko Vytauto Karčiausko skulptūros – didžiulio rato, kurį sukurti autorių įkvėpė garsusis Leonardo da Vinci piešinys "Vitruvijaus žmogus". Kas žino, galbūt šis meno kūrinys liks Kinijoje ne tik fotografijose, jeigu tik atsiras norinčių jį įsigyti.

Norai – šventas reikalas

Lietuva, "Expo" parodoje dalyvaujanti jau dešimtą kartą, šiemet savo paviljono simboliu pasirinko oro balioną. Pastato fasadą puošia oro balionų piešiniai, o viduje ant sienų rodomi mūsų šalies vaizdai iš paukščio skrydžio. Šį simbolį projekto rengėjai pasirinko neatsitiktinai: Lietuva yra pirmaujanti pasaulyje pagal oro balionų skaičių, tenkantį vienam šalies gyventojui, o sostinė Vilnius – vienintelė iš Europos sostinių, virš kurios leidžiami skrydžiai šia unikalia transporto priemone.

Paviljono centre įrengtas stilizuotas karšto oro balionas, o jo krepšyje įkurtas dar vienas lankytojų traukos objektas – iš sostinės Katedros aikštės atgabenta plytelė "Stebuklas". Kone kiekvienas čia užsukęs kinas žengia ant plytelės ir apsisuka tris kartus arba tiek pat kartų ją apeina, o sugalvotus norus užrašo ant lapelio ir įmeta į čia pat stovinčią dėžę. Kinų tikėjimas norų išsipildymu labai didelis – viena lankytoja, pasigedusi rašiklio (jis gana dažnai atsiduria dėžės viduje), priglaudė lapelį prie lūpų, pašnibždėjo norą ir įmetė į dėžę.

Dažniausiai Kinijos gyventojai prašo pinigų, meilės ir laimės. Tačiau būta ir labai originalių norų – viename lapelyje kinų kalba užrašytas šūkis: "Visi proletarai, vienykitės!"

"Kai kurie kinai abejoja, kad jiems atvežėme plytelės originalą, o Katedros aikštėje palikome kopiją", – šyptelėjo gidė Eglė Vasaitytė.

Kai paroda baigsis ir "Stebuklas" grįš į Lietuvą, su juo į sostinę atkeliaus ir keli kinų norai – burtais ištraukti lapeliai bus įmūryti po plytele tradicinėje vietoje Katedros aikštėje.

Aistras tramdo švilpukas

Dar vienas unikalus paviljono eksponatas – krepšinio aikštelė. Įspūdingos krepšinio sirgalių minios, užfiksuotos nuotraukoje, fone kinai rikiuojasi į eilę ir mėgina kamuolį įmesti į krepšį. Toks dėmesys nė kiek nestebina žinant, kad Kinijoje Lietuva identifikuojama kaip krepšinio šalis ir Jono Kazlausko, treniravusio nacionalinę kinų krepšinio rinktinę, gimtinė. Be to, Lietuva naudojasi proga kinus supažindinti ir su kitąmet mūsų šalyje vyksiančiu Europos krepšinio čempionatu.

Kartais žaidimo aistros liejasi per kraštus, "žaidėjai" lipa vienas kitam per galvą, stumdosi mėgindami be eilės patekti kuo arčiau lanko ar mesti daugiau kaip du kartus – tuomet gidams tenka panaudoti čaižų teisėjo švilpuką.

Kai kurie į krepšį nepataikę lankytojai papriekaištauja, kad lankas esą pernelyg aukštai pakabintas. Jie nepatikliai klausosi lietuvių, kurie įrodinėja, kad lankas yra tiksliai tokiame aukštyje kaip tikroje krepšinio aikštelėje.

Pamėtyti kamuolį ryžtasi ne tik vaikinai, bet ir merginos, senyvo amžiaus moterys, pakylėti ant tėčio pečių įmesti kamuolį bando ir visai maži vaikučiai. Jeigu abu bandymai būna sėkmingi, lankytojo laukia prizas – krepšinio kamuoliukas arba jo jo žaislas. O tokių laimingųjų tikrai būna ne vienas.

Sunkios bulvių paieškos

Kaip mėsa atsiduria cepelino viduje? Tai dar vienas gana dažnai kinų užduodamas klausimas, į kurį tenka atsakyti lietuviško patiekalų baro darbuotojams. Bendrovės "Berneliai" direktoriaus pavaduotoja Zita Tarankevičienė pasakojo, kad prieš prasidedant parodai buvo išbandytos kelių Kinijoje įprastų rūšių bulvės, tačiau jos, saldžios ir nekrakmolingos, pasirodė netinkamos gaminti cepelinams. Vis dėlto tiekėjams pavyko Šiaurės Kinijoje surasti vienos rūšies bulves, kurios, kaip paaiškėjo, beveik nesiskiria nuo tradicinių lietuviškų. Tiesa, ne kaina. Kiniškų bulvių kilogramas kainuoja net 12–18 litų, todėl ir cepelinas Lietuvos paviljone įkainotas net apie dvidešimt litų.

"Pasitaiko atvejų, kad vieną cepeliną valgo net aštuoni asmenys. Kinai nustemba, kad šis patiekalas nesaldus, nes jų bulvės saldžios", – įspūdžiais dalijosi Z.Tarankevičienė.

Net ir cepelinus kinai mėgina valgyti lazdelėmis, tiesa, kai kurie europietiškų tradicijų laikosi iki galo ir į rankas ima peilį ir šakutę.

Gana dažnai vietos gyventojai ragauja šaltibarščius. Šie šiek tiek skiriasi nuo tradicinių lietuviškų, nes gaminami iš geriamojo jogurto – kefyro Kinijoje nė su žiburiu nerasi.

Iš kitų karštųjų patiekalų kinai dažniausiai renkasi šonkauliukus ir dešreles su kopūstais. Tuščios lėkštės – geriausias įrodymas, ar vietos gyventojams patinka tradicinė lietuviška virtuvė. Tiesa, dar vienas mūsų nacionalinis patiekalas – balandėliai – ypatingo lankytojų dėmesio nesulaukė.

Lietuviškas baras – vienas iš nedaugelio viešojo maitinimo įstaigų, kurioms parodoje suteiktas autentiškos virtuvės statusas. Toks įvertinimas skiriamas toms kavinėms, kuriose nacionalinius patiekalus gamina ne samdyti kinai, o tos šalies atstovai. Pusmetį dirbti Šanchajuje iš Lietuvos atvyko trys virėjai ir du barmenai.

Kinai veršis į užsienį?

Nuo gegužės 1-osios Lietuvos paviljoną jau aplankė milijonas lankytojų. Būtų naivu tikėtis, kad artimiausiu metu mūsų šalį užplūs minios turistų iš Kinijos.

"Žinoma, ryt ar poryt į Lietuvą nepradės važiuoti kinai. Bet patikėkite, jie kažkada tikrai atvažiuos", – neabejojo Lietuvos Respublikos garbės konsulas Honkonge Rajus Sitalas Motwani.

Jis gyrė mūsų paviljono koncepciją, nes prie pastato beveik nebūna eilių: "Pats ne kartą buvau Lietuvoje ir mačiau, kaip virš miesto sklendžia oro balionai. O jie Kinijoje – dar neįprasti, todėl Lietuvos paviljoną kinai tikrai prisimins."

Paviljono direktorė Indrė Kumpikevičiūtė teigė, kad Lietuva, dalyvaudama parodoje, pirmiausia siekia būti kuo labiau žinoma.

"Didelės pasaulio valstybės gali pristatyti įvairias technologijas – joms nėra reikalo pateikti elementarių žinių apie savo šalį. Lietuva yra maža valstybė, todėl mums ypač svarbu, kad būtume žinomi. O kai užsieniečiai žino apie šalį, atsiranda artimesnis ryšys – jie gali atvažiuoti, keliauti, investuoti. To mes siekiame ir Kinijoje", – tikino I.Kumpikevičiūtė.

Pasaulinė turizmo organizacija skaičiuoja, kad dar iki 2020 m. kinai pateks į daugiausia po užsienį keliaujančių tautų ketvertuką. Prognozuojama, jog gerėjant Kinijos susisiekimui su pasauliu ir augant gyventojų pajamų lygiui, kinų turistų srautas sparčiai didės. 2012 m. užsienio šalis aplankys 76,6 mln. kinų ir per užsienio kelionę paliks 104 mlrd. JAV dolerių, arba 1,3 tūkst. dolerių vienam turistui.


Faktai ir skaičiai

Šanchajuje vykstančios 46-osios parodos tema – "Geresnis miestas, geresnis gyvenimas".

Parodoje nuo balandžio 30 d. iki spalio 31 d. prisistato 192 valstybės, 50 tarptautinių organizacijų, 36 miestai ir 18 tarptautinių bendrovių.

Kinija parodai išleido 4,2 mlrd. JAV dolerių – dukart daugiau nei Pekino olimpinėms žaidynėms. Visos išlaidos, įskaitant infrastruktūrą, siekė 58 mlrd. JAV dolerių.

Vien per pirmą mėnesį "Expo 2010" aplankė 8 mln. lankytojų. Organizatoriai prognozavo, kad iš viso per pusmetį paroda sulauks 70 mln. žmonių. Kiekvienai Šanchajuje gyvenančiai šeimai valdžia padovanojo vieną bilietą įeiti į parodą nemokamai. Mokykloms rekomenduojama bent du kartus per pusmetį surengti moksleiviams ekskursijas į parodą. Vienos dienos bilietas kainuoja 200 juanių (apie 84 litus).

Lietuvos paviljono plotas – 2 tūkst. kv. m, iš kurių 1,3 tūkst. kv. m skirta ekspozicijai, taip pat įrengtas baras ir suvenyrų parduotuvė. Paviljonas pastatytas per du mėnesius. Planuojama, kad visos dalyvavimo parodoje išlaidos sieks apie 10 mln. litų.

Kasdien Lietuvos paviljone apsilanko apie 37 tūkst. lankytojų. Daugiausia iki šiol mūsų šalies paviljone per vieną dieną yra apsilankę 47,5 tūkst. žmonių. Anksčiau prognozuota, kad per pusmetį Lietuvos paviljone iš viso apsilankys 3–4 mln. lankytojų, dabar jų tikimasi sulaukti beveik dvigubai daugiau – 5–6 mln.

Paviljone dviem pamainomis dirba 18 gidų lietuvių, mokančių kinų kalbą. Jie Šanchajuje gyvena specialiai pastatytame miestelyje.

Per savaitę lietuviškame bare suvalgoma apie 100 cepelinų, per dieną – beveik 10 litrų šaltibarščių.


Dažniausiai kinų užduodami klausimai

1. Ar Lietuva yra Kinijos provincija?

2. Ar garsusis treneris Jonas Kazlauskas tikrai lietuvis – ne amerikietis?

3. Ar jūsų šalyje daug arklių, girdėjau, kad jie labai geri.

4. Ar mes lankomės Sovietų Sąjungos paviljone?

5. Ar tiesa, kad vidutinis lietuvio ūgis yra 2 m?

6. Ar nebijote, kad jus užpuls Rusija? Ne? Tuomet kodėl įstojote į NATO?

7. Kuriame žemyne yra Lietuva?

8. Ar keliauti po Lietuvą yra saugu?

9. Ar Lietuvos paviljone dirbantys gidai savo šalyje yra krepšinio garsenybės? Tokį įspūdį kinams kelia lietuvių ūgis.

10. Geriau gyventi dabar ar anksčiau Sovietų Sąjungoje?


Kaimynai ir stebino, ir glumino

Jeigu prakutę kinai kada nors nuspręs aplankyti Lietuvą, tikėtina, kad ji tebus viena iš Kinijos gyventojų maršruto stotelių keliaujant po Senąjį žemyną. Tad kaip parodoje prisistatė mūsų šalies kaimynai, taip pat besitikintys užkariauti kinų širdis ir dėmesį?

Lenkija

Paviljonas. Originalios formos 3 tūkst. kv. m. ploto pastato išorė ir vidus įrengtas atspindint popieriaus karpymo meną.

Simbolis. Virtualus, ant sienos vaizdo projekcija virtęs drakonas, kalbantis kinų ir lenkų kalbomis. Šis personažas, gana dažnai sutinkamas Lenkijos tautosakoje, pristatomas kaip vienas ryškiausių Lenkijos ir Kinijos bendrų bruožų.

Akcentai. Šiemet visame pasaulyje minimos lenkų kilmės kompozitoriaus Fryderyko Chopino 200-osios gimimo metinės. Kasdien Lenkijos paviljone rengiami šio kompozitoriaus kūrinių koncertai.


Rusija

Paviljonas. Vienas didžiausių 6 tūkst. kv. m ploto pastatas, stovi priešais Lietuvos paviljoną, išsiskiria 12 netaisyklingos formos bokštų, nudažytų balta, raudona ir aukso spalvomis.

Simbolis. Nežiniukas – garsaus rusų rašytojo Nikolajaus Nosovo knygų personažas, lydintis lankytojus po ateities miestą, sukurtą pagal vaikų fantaziją.

Akcentai. Milžiniško dydžio braškės, gėlės, drugeliai iš pirmo žvilgsnio atrodo neskoningai ir primena kičą. Tačiau Rusijos idėja – priminti, kad pasaulio ateis priklauso vaikams, todėl paviljonas paverstas idealiu miestu, panašiu į pasakų šalį, kuri net ir suaugusiesiems sukurtų rojaus įspūdį. Kinams, o ypač jų atžaloms, tai darė didelį įspūdį. Norint patekti į Rusijos paviljoną tenka laukti apie 2 valandas.


Baltarusija

Paviljonas. Šalia Portugalijos, Slovakijos, Čekijos įsikūręs Baltarusijos paviljonas ištapytas piešiniais.

Simbolis. Mūsų kaimynė skelbiasi pristatanti miestą – kaip kultūros įvairovės šaltinį. Tačiau abejotina, ar prieblandoje skendintys piešiniai ir vaizdai lankytojams palieka didelį įspūdį.

Akcentai. Pastato viduje įrengtoje scenoje retkarčiais pasirodo liaudies dainų ir šokių ansamblis, priverčiantis lankytojus kuriam laikui stabtelėti ir užsibūti ilgiau.


Latvija

Paviljonas. Spiralės formos 1 tūkst. kv. m dydžio paviljonas, kainavęs 5 mln. eurų, duris atvėrė praėjus beveik mėnesiui nuo parodos atidarymo. Jis padengtas 100 tūkst. spalvotų plastikinių plokštelių. Pučiant vėjui ir šviečiant saulei sukuriamas išties įspūdingas gyvo pastato įvaizdis.

Simbolis. "Laimės technologija" – taip latviai pavadino specialiai parodai sukurtą įrenginį-tunelį, kuriame cirkuliuojančios galingos oro srovės leidžia žmogui pakilti į orą. Jau kitą dieną po to, kai paviljonas buvo atidarytas, latviai sulaukė vieno Rusijos verslininko pasiūlymo įsigyti šį skraidymo įrenginį.

Akcentai. Pirmosiomis dienomis kas pusvalandį surengtuose pasirodymuose tunelyje skraidė instruktoriai. Netrukus žadama atrinkti 200 parodos lankytojų, kurie bus specialiai apmokyti ir galės patirti skaidymo pojūčius. Belieka tikėtis, kad įranga kaimynų nenuvils, nes dėl techninių kliūčių kelias dienas Latvijos paviljonas buvo uždarytas.


Estija

Paviljonas. Tradicinės formos, išsiskiriantis tik ryškiaspalviu fasadu.

Simbolis. Kiaulė-taupyklė. Paviljone iš viso yra 33 įvairių dydžių ir spalvų kiaulės-taupyklės. Jos simbolizuoja problemas, su kuriomis susiduria Estijos miestai plėsdamiesi: oro tarša, eismo spūstys, automobilių stovėjimo aikštelių ir parkų stygius.

Akcentai. Estai siūlo lankytojams pareikšti nuomonę, ką kiekvienas asmuo gali daryti, kad miestų aplinka pagerėtų. Į kiaules-taupykles galima įmesti ir savo norus. Kas vakarą rengiami karaokės vakarai, skirti garsinti tradicinėms Estijos dainų šventėms. Paviljono lankytojai gali laimėti prizą – savaitės atostogas Estijoje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų