Tendencijos

Europos Sąjunga Klaipėdos statybininkus gali užversti darbu

Šiandien sunku spėlioti, kas iš esmės keisis statybų rinkoje Lietuvos narystės ES sąlygomis. Naujausios statybinės medžiagos ir moderniausia technologinė įranga jau senokai parduodama mūsų šalies prekyvietėse,o jų kokybė nė kuo nesiskiria nuo eksponuojamų pasaulinio garso tarptautinėse parodose. Mūsų krašte nestinga auksarankių darbininkų, mokančių įgyvendinti pačius sudėtingiausius projektus.

Sunku prognozuoti, kiek ir kokių apimčių naujų investicinių projektų pateiks užsienio verslininkai, kai padidės kapitalo saugumo Lietuvoje garantijos, tačiau galima tikėtis, kad Klaipėdos krašte bus statoma daugiau įvairios paskirties objektų. Galbūt naujomis sąlygomis atsiras daugiau ir Lietuvos verslininkų, pasiryžusių pajūryje statytis verslo, poilsio arba gyvenamuosius namus. Be abejonės, tai padidins darbo vietų statybose skaičių, tačiau neaišku, ar užteks vietinių meistrų rankų.

„Klaipėdos“ redakcijos surengtame projektuotojų ir statybininkų pokalbyje buvo aptartos šios ir kitos statybų industrijos darbo Europos Sąjungos ekonominėmis sąlygomis perspektyvos. Jame dalyvavo Klaipėdos UAB „Vakarų projektai“ direktorė Zita Jatkauskienė, UAB „Feltoma“ vadovas Feliksas Žilevičius, AB „Ranga“ direktorius Arvidas Juozaitis, UAB „Edrija“ generalinis direktorius Edmondas Dargis, UAB „Flagita“ technikos direktorius Raimundas Klionauskas, UAB „Etna“ technikos direktorius Ričardas Grigaliūnas.

Partnerystė negąsdina

Pasak pašnekovų, pastaraisiais metais sukaupta bendradarbiavimo patirtis su įvairios paskirties objektų užsakovais iš Europos Sąjungos valstybių atskleidė padidintą jų reiklumą visoms statybų proceso detalėms. Jie moka geriau derėtis, griežčiau už mūsiškius reikalauti sutartyse numatytų punktų įgyvendinimo, bet laiku, be jokių išlygų atsiskaito už atliktus darbus. Rangos sutartys ir mokėjimų už paslaugas terminai jiems – tarsi šventi dalykai. Todėl pokalbio dalyviai teigė, jog dėl šių savybių kur kas smagiau bendrauti su užsieniečiais, pageidaujančiais žymiai išsamesnių ir detalesnių sutarčių negu vietiniai investuotojai, kuriems tinka bet koks abiejų pusių suderintas dokumentas, bet uždarbio dažnokai tenka laukti, kaip sakoma, ilgai ir kantriai.

Ne pirmus metus su partneriais iš užsienio bendradarbiauja UAB „Vakarų projektai“. Šios bendrovės specialistams projektuojant degalines ir TELE – 2 bokštus teko prisitaikyti prie savitų suomių kompanijų reikalavimų ir standartų, įprasti naudotis vakarietiškomis technologijomis, rengti projektus tarpusavyje „susikalbančių“ programų pagrindu lietuvių ir anglų kalbomis. Tačiau, bendrovės direktorės Zitos Jatkauskienės nuomone, daugeliu atvejų su užsieniečiais dirbti buvo lengviau, nes jie geriau suprato tas problemas, kurias turi spręsti projektuotojai. Pasak jos, kur kas sudėtingiau tenka bendrauti su kai kuriais vietiniais verslininkais, neturinčiais didesnės praktikos statybų srityje ir sunkiai suvokiančiais bet kokius statybų reglamentus arba normatyvus.

„Vakarų projektų“ specialistai dalykiškai bendradarbiavo su italų architektais vienuolyno statyboje Kretingos rajone, su suomiais – „Kuusamet“ įmonės projektavimo procese ir kitais partneriais. Todėl ateityje galimi nauji kontaktai ir kontraktai su užsienio verslininkais nebaimina nei statybininkų, nei projektuotojų. Priešingai – tokie užsakovai Klaipėdos krašte nuoširdžiai laukiami. Galima išvardinti dešimtis Vakarų Lietuvoje pastatytų objektų, kurių užsakovai buvo statybininkams palikę neblogą įspūdį Europos šalių verslininkai.

Susitikime buvo kalbama, kad tada, kai Lietuva atsidurs Europos Sąjungoje, visiems statybininkams ir projektuotojams teks prisitaikyti prie naujų šios sistemos reikalavimų, pavyzdžiui, prie naujų projektavimo principų. Pagal vakarietiškus standartus atliktas techninis projektas susideda apytikriai iš 150 rašytinių popieriaus lakštų ir 12-15 lapų grafinių vaizdų. Projekto aiškinamajame rašte viskas smulkmeniškai apibūdinama bemaž iki vinies įkalimo, tačiau brėžinių komplektą tenka papildyti patiems rangovams. Užsakovui toks projektas – patogus dalykas, o vykdytojui – peilis, nes statybininkams tenka savarankiškai rengti apie 30 procentų papildomų brėžinių.

Sėkmė - profesionalumas

Firmų vadovų nuomone, Klaipėdos krašte iš tiesų yra nemažai gerų statybos specialistų ir darbininkų, kurie niekuo nesiskiria nuo savo kolegų iš Vakarų Europos valstybių, kai kada savo sugebėjimais gerokai juos pranoksta. Jau nekalbant apie Angliją ir kitas šalis užplūdusius azijatus. Tačiau dėl ryškaus atlyginimų už darbą skirtumo didelė dalis profesionalių statybininkų išvyko į Europos šalių statybas, miesto įmonėse susidarė kvalifikuotų statybininkų stoka. Dar didesnio kadrų praradimo galima tikėtis, kai Europos šalyse bus legalizuotas Lietuvos piliečių darbas, kai nauja banga statybininkų pakils į Vakarus užsidirbti pinigų mašinai, butui ir kitiems poreikiams.

Direktoriai įsivaizduoja, kad tokia statybininkų migracija truks apie dvejus, trejus metus. Tačiau tiksliau vengia prognozuoti savo firmų ateitį. Jie mano, kad tik tada, kai užsienio kraštuose įsidarbinę specialistai ir darbininkai galutinai suvoks, kad ir kituose kraštuose norint gerai uždirbti tenka labai intensyviai dirbti, kad pragyvenimui tenka išleisti žymiai daugiau lėšų negu namuose, kai atsibos gyventi toli nuo šeimos arba išlaidauti, dažnai važinėti į namus, sugrįš į vietines statybos įmones.

Tačiau nežinia, kaip jiems teks verstis pereinamąjį laikotarpį. Savaime suprantama, kad galima priimti į statybvietę darbo biržoje „pasitrynusius“ bedarbius, bet tada, ko gero, teks... patiems dirbti už juos.

Kitas kelias – sudaryti sutartis su Klaipėdos kolegijomis, kad ruoštų pageidaujamų specialybių darbuotojus, ir mokėti jiems stipendijas. Bet nėra jokių garantijų, kad absolventai ateis dirbti būtent į mokslą finansavusią bendrovę. O savo lėšomis rengti kadrus Olandijai, Norvegijai ar kitai valstybei, sakė susitikimo dalyviai, nėra jokios prasmės, nes geriausiu atveju po metų jie vis vien išvyks į Vakarus.

Dėl dalies keliautojų praradimo vadovai per daug nesisieloja. Kaip sakė AB „Ranga“ direktorius Arvidas Juozaitis, statybininkų atestacija Lietuvos inžinierių sąjungos Klaipėdos klube parodė, kad nemaža dalis specialistų nesidomi savo darbu, nekelia kvalifikacijos, todėl neturi elementarių žinių. Jo nuomone, tokių pagalbininkų galima ryžtingai atsisakyti, nes nuo to tik pagerės statinių kokybė.

Iš tiesų labai apmaudu, bet artimiausiais metais statybose gali paaštrėti kadrų problema.

Tačiau nelieka kitos išeities, kaip pasikliauti firmoms atsidavusių statybininkų ištikimybe ir laukti ekonominių pokyčių. Manoma, jog tokia problema nekiltų, jei statybų firmos turėtų galimybių už savo darbą gauti daugiau pajamų, o jų vadovai galėtų darbuotojams garantuoti ilgalaikį darbą ir pakankamą, laiku išmokamą atlyginimą. Tada, ko gero, mažiau atsirastų išvykstančių laimės ieškoti svetur.

Deja, kol kas statybinės firmos gali planuoti savo finansinę ateitį ne ilgesniam kaip mėnesio laikotarpiui, o kai kurios – tik savaitei. Ryškesnių pokyčių šioje rinkoje galima tikėtis tik šalies ekonominio pakilimo sąlygomis.

Kita vertus, anot Ričardo Grigaliūno, negali būti peiktinas jaunų žmonių noras dirbti ir užsidirbti. Tegul važiuoja, padirbėja, o sugrįžę nuoširdžiai papasakoja bendraamžiams, kad, norint išgyventi, visur reikia daug ir gerai dirbti.

Vis prireikia teisininkų

Diskusijoje buvo kalbama apie teisinius aktus – vakarietiško pobūdžio sutartis su daugybe abipusės atsakomybės punktų, reikalaujančias aukštos kvalifikacijos specialistų, projektų ir statybų draudimo aspektus. Galima sakyti, kad netrukus šie reikalavimai taps normaliais, kasdieniais statybininkų, projektuotojų ir užsakovų bendravimo dalykais. Bet kol kas neišspręsta svarbi problema – stinga juridinio pasirengimo.

Vienai Klaipėdos firmai prireikė teisininko, kuris padėtų kvalifikuotai parengti tarptautinę sutartį su stambaus objekto užsakovu iš užsienio šalies. Vadovas skambino net į Vilnių, bet ir ten nerado tokiam darbui pasirengusio specialisto. Tad jam teko pasitenkinti geradarių pasiūlytu... Berlyne gyvenančio juristo telefono numeriu.

Šis faktas byloja apie tai, kad mūsų šalyje stinga tarptautinę statybų teisę išmanančių specialistų. Apie šią problemą jau dabar turėtų galvoti teisininkus rengiančios aukštosios mokyklos, diplomuoti juristai, kurių paslaugų greitai prireiks daugeliui Lietuvos statybos firmų.

Kita vertus, pastaruoju metu užsienio užsakovams rengiamuose projektuose atsirado nauja dalis „Statinio naudojimas“, kurios anksčiau nebuvo. Joje aprašoma, kaip turi būti naudojamas naujas objektas, atsižvelgiant į Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos taisykles. Deja, niekas mūsų šalyje nerengia seminarų, kaip jos turi būti taikomos Lietuvoje.

Manoma, kad ES sąlygomis be darbo neliks krašto statybos firmos, nes stambiosios nesiims statyti nedidelių objektų, o smulkiosios - atvirkščiai. Tačiau vadovauti projektams neabejotinai atvyks užsienio specialistai, kurie darbui pasitelks vietinius rangovus. Priežastis ta, kad Vakarų šalių atstovai geriau sugeba valdyti statybos procesus ir „nusigriebia“ grietinę. Taip bus ir ateityje, kol mūsų tėvynainiai įgis užsienio kapitalistų pripažinimą.

Pavyzdžiui, Klaipėdos krašte įsitvirtinusios užsienio kompanijos turi stambų kapitalą, plačiai pripažintą vardą, užsienio bankų garantijas, todėl jos pajėgia laimėti konkursus, savo apyvartinėmis lėšomis finansuoti dalį darbų, dėl kurių įstringa atsiskaitymai, o Lietuvos įmonėms sunku su jomis konkuruoti.

Vienintelė išeitis - kurti Klaipėdos krašto jungtines statybininkų pajėgas, sudaryti stambų statybų industrijos kompleksą, kuris galėtų sėkmingiau varžytis su konkurentais. Tai sudarytų palankesnes sąlygas dalyvauti stambių projektų įgyvendinimo procesuose.

Kam patikėti namo statybą?

Maždaug prieš dešimtmetį sumanęs statytis namą, žmogus gerai nežinojo, į ką kreiptis – ieškoti vietinio rangovo, projektuotojo ar iš užsienio atvykusio „zabudovo“. Todėl jis belsdavosi į pažįstamo mūrininko arba brigadininko duris, o šis patardavo geriau apsilankyti pas jo draugą inžinierių arba architektą... Užsakovas atskirai mokėdavo specialistams, vienadieniams darbininkams ir kitiems pagalbininkams, kol statinys „palįsdavo“ po stogu.

Paklauskite, kiek šiam žmogui kainavo namas, ir sužinosite, kad trečdaliu brangiau negu kad jis būtų pasitelkęs firmą, statančią namus nuo projekto iki raktų.

Dabar, pasak pašnekovų, provincialaus mąstymo apraiškų žymiai sumažėjo, „kojinėse“ nedaug liko pinigų, niekas grynais rangovams nebemoka, visi atsiskaitymai keliauja per bankus, kurie, iš dalies sumažinę palūkanas ir padidinę terminus, pagaliau atsisuko veidu į žmones, statomi ne tik gyvenamieji nameliai ir namai. Kyla stambūs kotedžai, rūmai, įmonės ir kiti objektai. Ir jų palaipsniui daugės. Tačiau svarbu tvirtai žinoti, kad bet kuris pastato užsakovas turi pats labai gerai išmanyti statybų subtilumus arba pasitikėti projektavimo ir rangovine organizacijomis, jei ne – be išlygų samdyti techninės priežiūros specialistą, nes gali susidurti su didelėmis problemomis.

Pokalbio dalyviai vylėsi, kad ES sąlygomis statybininkams atsiras daugiau darbo, kad pagaliau neliks ydingų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, padedančių laimėti statybų ir remonto darbų konkursus tiems, kas žada padirbėti pigiausiai, nepaisydami jokio reglamento ir atvirai nusispjaudami į bet kokius padorumo dėsnius.