- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva kitąmet taps 19-ąja euro zonos nare. Už Lietuvos priėmimą į euro zoną balsavo 545 europarlamentarai, 116 buvo prieš, o 34 susilaikė.
Europos Parlamentas (EP) trečiadienį plenarinėje sesijoje Strasbūre pritarė euro įvedimui Lietuvoje nuo 2015 metų. Už Lietuvos priėmimą į euro zoną balsavo 545 europarlamentarai, 116 buvo prieš, o 34 susilaikė.
„Tai paskutinė rekomendacija, paplosiu kišenei“, - Vyriausybės posėdyje iš karto po balsavimo EP sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Jis teigė kol kas negalintis atsakyti į premjero Algirdo Butkevičiaus klausimą, kaip balsavo Lietuvos europarlamentarai, nes išsamūs balsavimo rezultatai dar nėra paskelbti.
Europos Parlamento debatuose antradienį pranešėjas Werneris Langenas (Verneris Langenas) teigė, jog euro įvedimas yra gera žinia ne tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos šalims.
„Nuo 2006 metų vyko intensyvūs pasiruošimo darbai, kuriuos vainikavo maža infliacija, stabilus valiutos keitimo kursas, mažas biudžeto deficitas ir priimtinas valstybės skolos lygis“, - pranešime spaudai teigė W.Langenas.
Liberalas Petras Auštrevičius teigė, jog euro įvedimas yra logiškas Lietuvos žingsnis garantuosiantis tolesnę integraciją į ES.
„Susidūrusi su ekonomikos krizės iššūkiais, Lietuva laiku ėmėsi reikiamų sprendimų ribodama biudžetines išlaidas, spartindama būtinas socialines ir ekonomines reformas. Tai leido išsaugoti ekonominį konkurencingumą, pradėti kurti naujas darbo vietas ir atkurti ekonominį augimą. Jau penkti metai iš eilės Lietuvos ekonomika auga ir tai yra geriausias reformų įvertinimas, kurį patvirtina ir tarptautinės rinkos“, - kalbėjo P.Auštrevičius.
Konservatorius Gabrielius Landsbergis teigė, jog atsargus finansų planavimas, taupymo priemonės ir struktūrinės reformos Lietuvoje atsipirko, o „agresijos prieš Ukrainą kontekste Europa ir euro zona tapo geopolitine užuovėja, kurios žmonės siekia“.
Jam pritarė ir socialdemokratas Zigmantas Balčytis. Pasak jo, euro įvedimo sąlygų įvykdymas rodo, kad Lietuva vėl geba vykdyti atsakingą ekonominę politiką.
„Dėl to didėja Lietuvos patrauklumas tarp darbo vietas kuriančių investuotojų. Gilesnė Lietuvos ekonominė integracija Europos Sąjungoje kuria palankesnę aplinką ir tarptautinei prekybai“, - sakė Z.Balčytis.
Tačiau euro įvedimas Lietuvoje sulaukė ir neigiamų atsiliepimų. Europarlamentaras Rolandas Paksas sakė, jog euro įvedimas yra „dalies valstybingumo atsisakymas“, o Valdemaras Tomaševskis teigė, jog euro įsivedimas Lietuvoje šiuo metu būtų klaida „bent iki tol, kol euro zonos situacija bus aiški ir nuspėjama.“
Europos Parlamento balsas dėl euro įvedimo yra patariamasis. Galutinį sprendimą dėl Lietuvos stojimo į euro zoną vėliau šį mėnesį priims Europos Sąjungos (ES) valstybių ministrai.
Euro įvedimui jau anksčiau pritarė Europos Komisija, kuri yra vykdomoji ES institucija.
Lietuva kitąmet taps 19-ąja euro zonos nare.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi1
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...