- Margiris Meilutis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį vykusiame Taikinimo komitete Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba preliminariai susitarė dėl 2021 metų Europos Sąjungos biudžeto.
Kaip pranešė Finansų ministerija, mokėjimų asignavimai šiame biudžete sieks 166,1 mlrd. eurų, įsipareigojimai – 164,3 mlrd. eurų.
Anot ministerijos, tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimų apimtys yra labai artimos numatytoms Europos Komisijos parengtame biudžeto projekte, kuris buvo atnaujintas lapkričio 16 dieną.
Palyginti su šių metų biudžetu, ES įsipareigojimai susitraukė 5,5 proc., o mokėjimai padidėjo 1,2 proc.
Didžiausia 2021 metų biudžeto asignavimų dalis bus skiriama ES bendrosios rinkos stiprinimui, inovacijomis, žaliąja ir skaitmenine transformacija pagrįstam ekonomikos gaivinimui bei bendrosioms sutartinėms kryptims – Sanglaudos politikai ir žemės ūkiui.
Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė didinti finansavimą skaitmeninės Europos programai, dirbtiniam intelektui bei „LIFE“ programai, kurioje numatyta daugiau lėšų žiedinei ekonomikai, kovai su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, perėjimui prie švarios energijos.
Taip pat sutarta dėl išlaidų didinimo saugumo ir teisingumo užtikrinimui, teisminių institucijų stiprinimui bei jų bendradarbiavimo skatinimui, ES piliečių teisių apsaugai, bendrų vertybių puoselėjimui, lyčių lygybei.
Dėl koronaviruso pandemijos poveikio skurdui ir socioekonominėms problemoms besivystančiose šalyse, sutarta didinti paramą vystomajam bendradarbiavimui.
Pasak ministerijos, Lietuvai kitų metų biudžete numatomi pakankami mokėjimai, skirti padengti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, leisiantys įvykdyti 2014-2020 metų finansinio laikotarpio metu pradėtus ES fondų finansuojamus projektus.
„Taip pat itin pozityviai vertiname finansavimo padidinimą Europos infrastruktūros tinklų priemonės transporto daliai, nes būtent šios programos lėšomis finansuojamas strateginis geležinkelio vėžės „Rail Baltica” projektas“, – rašoma ministerijos pranešime.
Biudžete sutarta ir dėl didesnio finansavimo ES strateginei komunikacijai bei dėl papildomo beveik 1 mln. eurų skyrimo Vilniuje veikiančiam Europos lyčių lygybės institutui.
Kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka sako susitarimą dėl biudžeto vertinantis itin pozityviai.
„Visų pirma, šiame biudžete, atspindėti svarbiausi naujo laikotarpio ES prioritetai, siekiant ekonomikos atsigavimo ir tvaraus jos augimo ilguoju laikotarpiu. Antra, sklandus ir greitas sutarimas dėl pirmojo naujos ES daugiametės finansinės programos biudžeto signalizuoja apie ES susitelkimą, ryžtą ir labai realias galimybes naujus metus pasitikti, turint 2021–2027 m. ES daugiametę programą ir pagrindą Europos gaivinimo priemonei aktyvuoti“, – pranešime cituojamas ministras.
2021-ųjų ES biudžetas bus formaliai paskelbtas tik patvirtinus 2021-2027 m. ES daugiametę finansinę programą.
Dėl šios programos kol kas nepavyksta susitarti, nes Lenkija ir Vengrija lapkritį vetavo Bendrijos 2021-2027 metų 1,8 trln. eurų biudžeto ir 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo paketo patvirtinimą, nepritardamos nuostatai, kad lėšų mokėjimas turi būti susietas su įpareigojimu valstybėms narėms laikytis teisinės valstybės ir demokratijos principų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...