Europos auditoriai nustatė, kad Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) vėluojama įgyvendinti pagrindinius uždarymo darbus ir viršijamos numatytos išlaidos.

Vėluojama įgyvendinti projektus

Europos Audito rūmai trečiadienį Briuselyje pristatė ataskaitą, ar Lietuva bei Bulgarija ir Slovakija tinkamai naudojo Europos Sąjungos lėšas, skirtas branduolinių elektrinių uždarymui.

Auditoriai pažėrė pastabų dėl vykdomų darbų spartos ir leidžiamų pinigų. „Nors ES teikia paramą daugiau kaip 10 metų, pažanga yra lėta, kadangi daugelis projektų apima parengiamuosius veiksmus. Be to, dar nėra aiškiai žinomi poreikiai, kuriuos reikės patenkinti dėl pirmalaikio reaktorių sustabdymo, nes neatlikti išsamūs poreikių vertinimai“, - rašoma išvadose.

Anot jų, „vėluojama įgyvendinti pagrindinius infrastruktūros projektus ir viršijamos numatytos išlaidos“. „Planuose turėtų būti apytikriai nustatyta viso eksploatavimo nutraukimo proceso bendra kaina, kurią reikėtų perskaičiuoti pakankamai dažnai, kad būtų užtikrintas skaičiavimų tikslumas“, - pabrėžia auditoriai.

„Išlaidų sąmatos nėra išsamios, kadangi nėra pagrindinės informacijos, susijusios su radioaktyviosiomis atliekomis ir (arba) jų tvarkymui būtinais įrenginiais ir technologijomis. IAE radioaktyviųjų atliekų aprašai nebuvo baigti, nes dar nebuvo žinomi tikslūs kiekvienos rūšies radioaktyviųjų medžiagų, kurios turi būti tvarkomos, kiekiai (nebuvo užbaigtas elektrinių radiologinis charakterizavimas )“, - priduria jie.

Skyrė milijardus

Audito rūmai nustatė, kad Lietuva, Bulgarija ir Slovakija, vykdydamos savo įsipareigojimus, laiku sustabdė atominius reaktorius, be to, „buvo pasiekti svarbūs eksploatavimo nutraukimo riboženkliai“.

„Lietuva, Bulgarija ir Slovakija, dalyvaudamos stojimo į ES derybose ir siekdamos padidinti branduolinę saugą, įsipareigojo pirma laiko sustabdyti aštuonis neatnaujinamus branduolinius reaktorius ir vėliau nutraukti jų eksploatavimą“, - pastebėta išvadoje.

Du iš šių reaktorių yra IAE. Vienas uždarytas 2006-aisiais, kitas – 2009 m.

„ES, pripažindama, kad šių įsipareigojimų vykdymas yra sunki socialinė, ekonominė ir finansinė našta, suteikė trijų valstybių programoms finansinę paramą. Iš viso tam 1999-2013 m. laikotarpiu buvo numatyta 2,85 mlrd. eurų“, - rašoma ataskaitoje.

IAE uždarymui skirta 1,367 mlrd. eurų, tai yra beveik pusę visoms trims jėgainėms uždaryti numatytų lėšų.

Trečiadienį paskelbtoje specialiojoje Audito rūmų ataskaitoje aptariamas eksploatavimo nutraukimo programų įgyvendinimas nuo 1999 m. iki 2010-ųjų pabaigos. „Audito metu buvo išnagrinėta, ar ES finansuojami veiksmai buvo parengti atsižvelgiant į nustatytus poreikius, ar jie buvo vykdyti pagal planą ir ar esama valdymo sistema buvo tinkama“, - teigiama dokumente.

Jame pabrėžiama, kad „eksploatavimo nutraukimo veiksmų nustatymas vis dar yra vykdomas“. IAE atveju šie darbai planuojami iki 2029 metų.

Bendra suma išaugo

„Daugumą darbų dar reikės atlikti ateityje, o juos užbaigiant susiduriama su reikšmingu finansavimo trūkumu. Paramą gaunančios valstybės 2011 m. kovo mėn. atnaujino savo eksploatavimo nutraukimo išlaidų sąmatas, kurių bendra suma išaugo iki 5,3 mlrd. eurų. Lyginant šią sumą su nacionalinėmis ir pagal programas šiuo metu turimomis lėšomis, skirtomis eksploatavimui nutraukti, atrodo, kad trūksta apie 2,5 mlrd. eurų“, - teigiama ataskaitoje.

Jie nurodė, kad Slovakija įsipareigojo prisidėti prie eksploatavimo nutraukimo finansavimo ir parengė specialų finansavimo mechanizmą, įvesdama elektros perdavimo mokestį, kuris padės gauti dalį trūkstamų lėšų. „Lietuva ir Bulgarija tokio mechanizmo neturi. Trūkstant finansavimo, gali nepavykti sėkmingai užbaigti eksploatavimo nutraukimo procesų“, - pridūrė auditoriai.

Audito rūmų ataskaitoje nurodomos ir kitos su branduolinių jėgainių uždarymo finansavimu susijusios problemos. „Buvo finansuojami labai įvairūs veiksmai, kuriais siekiama mažinti atominių reaktorių eksploatavimo nutraukimo pirma laiko padarinius, bet nėra žinomas padarinių sumažinimo mastas. Neatlikti išsamūs poreikių vertinimai, nenustatyti prioritetai ir konkretūs tikslai. Atsakomybė yra nepakankamai apibrėžta. Europos Komisija daugiausia prižiūri biudžeto vykdymą bei projektų įgyvendinimą ir per mažai dėmesio skiria tam, kaip yra vykdomi bendrieji programų tikslai“, - rašoma išvadoje.

Rekomendavo ištirti numatomą naudą

Audito rūmai rekomendavo Europos Komisijai atlikti išsamų poreikių vertinimą ir „jame atskleisti programų įgyvendinimo pažangą, veiksmus, kuriuos dar reikės atlikti, ir bendrą finansavimo planą su nurodytais finansavimo šaltiniais“.

„Prieš bet kokį tolesnį finansavimą Komisija turėtų ištirti turimus išteklius ir numatomą
naudą. Tai atlikus, tikslai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į turimą biudžetą, be to, turėtų būti nustatyti tinkami veiklos rodikliai, kuriuos vėliau būtų galima stebėti ir prireikus skelbti ataskaitose. Tolesnė finansinė parama po 2013 m. turėtų būti teikiama remiantis tokios paramos papildomos naudos ES vertinimu, nustačius konkrečius finansuotinus veiksmus ir apsvarsčius kitų finansavimo priemonių, kaip antai struktūrinių fondų, naudojimą“, - rekomenduoja auditoriai.

Naujoje finansinėje perspektyvoje Europos Komisija siūlo IAE uždarymui tik 210 milijonų eurų (725 mln. litų) ir finansavimą sustabdyti 2017 metais. Lietuvos Vyriausybė tokį pasiūlymą vadina nepriimtinu, o diplomatai derasi, kad galutinė finansavimo data būtų išbraukta.

Lietuvos pareigūnai teigia sulaukiantys nepasitenkinimo iš ES dėl vėluojančių uždarymo darbų IAE. Europos Parlamentas pernai paragino griežčiau kontroliuoti jėgainės uždarymui skirtas lėšas.

„Nustatytas reikšmingas atsilikimas“

Didžiąją daugumą projektų, susijusių su IAE uždarymu, vykdo kompanija „Nukem Technologies“. Lietuvos pareigūnai ne kartą kaltino ją darbų vėlavimu ir dirbtiniu branginimu.

Su tuo iš esmės sutiko ir Europos auditoriai: „Tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, Lietuvoje buvo nustatytas reikšmingas atsilikimas nuo sutarčių užbaigimo pradinių terminų įgyvendinant pagrindinius infrastruktūros projektus, kurie yra būtini, kad būtų galima nutraukti IAE eksploatavimą. Paminėtini šie projektų vėlavimo atvejai: laikinos panaudoto kuro saugyklos – daugiau kaip 32 mėn., kietųjų atliekų išėmimo įrenginio – 44 mėn., kietųjų atliekų tvarkymo įrenginio ir saugyklos mažo ir vidutinio radioaktyvumo trumpaamžėms ir ilgaamžėms atliekoms – 34 mėn. Laikinos panaudoto kuro saugyklos projekto bendrosios išlaidos buvo padidėjusios 22 mln. eurų (15,6 proc.)“.