- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniuje viešintis Europos Audito Rūmų vadovas Klausas-Heineris Lehne (Klausas Heineris Lėnė) antradienį paragino Europos Sąjungą (ES) reformuoti žemės ūkio politiką ir tvirtino, kad tam skiriami pinigai turi būti siejami su pasiektais rezultatais.
„Manome, kad reikėtų daugmaž reformuoti visą šį sektorių, kad atsirastų galimybė šioje srityje sutaupyti pinigų ir geriau pinigus naudoti“, – žurnalistams sakė aukščiausias Europos Sąjungos (ES) auditorius.
Taip jis kalbėjo tęsiantis ES šalių deryboms dėl bendros žemės ūkio politikos po 2020 metų ir daugiamečio bendrijos biudžeto 2021 – 2027 metams.
Pasak auditoriaus, dabartinė ES žemės ūkio politika nėra efektyvi.
„Mes labai dažnai remiame žemės ūkio pramonę iš principo, bet neremiame žmonių, kurie dirba žemę, kurie išsaugo kaimą gyvą ateities kartoms“, – kalbėjo pareigūnas.
Klausiamas apie Lietuvos politikų raginimus suvienodinti išmokas visos bendrijos žemdirbiams, K. H. Lehne teigė: „Klausimas dėl vienodų mokėjimų, kad kiekvieno atžvilgiu daugmaž būtų elgiamasi vienodai – tai gana aišku. Bet ką taip pat matome, kad tai turi būti labiau sutelkta, labiau susieta su rezultatais“.
Lietuvos politikai teigia, kad kuo greitesnis išmokų suvienodinimas padidintų šalies žemdirbių konkurencingumą.
Apie tai su K. H. Lehne anksčiau antradienį kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė, pabrėžusi, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams išlieka toli nuo europinio vidurkio.
Europos Audito Rūmų prezidentas taip pat paragino ES atidžiau stebėti, ar vadinamosios sanglaudos paramos projektai iš tikrųjų kuria pridėtinę vertę. Sanglaudos politikos lėšomis remiami skurdesni bendrijos regionai, siekiant sumažinti jų atsilikimą.
K. H. Lehne teigė, kad ES biudžetas turi būti lankstesnis, norint reaguoti į jo vykdymo metu kylančius iššūkius.
Pasak pareigūno, dabar apie 75 – 80 proc. biudžeto nekinta, nes jis yra griežtai paskirstomas konkrečioms sritimis.
„Jeigu kiltų krizė ar problema ir ES tektų į tai reaguoti, ji paprasčiausiai neturėtų tam pinigų, nes biudžeto struktūroje trūksta lankstumo“, – kalbėjo jis.
Auditorius taip pat perspėjo, kad ES susidurtų su „rimta problema“, jeigu iš bendrijos pasitraukianti Jungtinė Karalystė nuo balandžio nustotų mokėti įnašus į dabartinį 2014 – 2020 biudžetą.
Prezidentė susitikime su K. H. Lehne teigė, kad būsimajame ES biudžete Lietuvai planuojamas finansavimas nėra teisingas, nes šaliai tenkančios lėšos mažėja. Lietuva siekia, kad ES parama būtų mažinama laipsniškai.
D. Grybauskaitė pabrėžė būtinybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus ES finansuojant Ignalinos atominės elektrinės uždarymą iki pat projekto pabaigos, jam įgyvendinti skiriant tokią sumą, kuri atitiktų realius poreikius, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.
Susitikime taip pat kalbėta apie kitus esminius infrastruktūros objektus, tokius kaip „Rail Baltica“, ir jų atspindį Europos biudžete. Lietuva siekia, kad būtų užtikrintas šių projektų finansavimas iš ES biudžeto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu3
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų17
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
N. Mačiulis: infliacija arti nulio turėtų likti iki vasaros1
Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos ...