„Dėl „Rail Baltica“, kurią kažkada tikėtasi užbaigti iki 2030 metų, situacija dar neaiškesnė. Dabar 2030 metai yra numatyta data užbaigti tik pirmąjį etapą, o viso projekto įgyvendinimo termino nėra“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Europos Audito Rūmų narė Annemie Turtelboom (Anemi Turtelbom).
Anot auditorių, projekto išlaidos per pastaruosius šešerius metus išsipūtė 2,6 karto, arba beveik keturis kartus daugiau nei numatyta pradinėje sąmatoje ir siekia 23,8 mlrd. eurų.
Pasak auditorės, problemų su „Rail Baltica“ kyla dėl projekto brandos trūkumo, apimties pasikeitimo ir projekto dizaino pokyčio, kuris išaugino ir sąnaudas: „Be to, dabar vietoje vieno etapo yra du etapai, o tai, kad tam tikru momentu projektas padalinamas į dvi dalis, taip pat turi įtakos.“
A. Turtelboom teigimu, jau nebepasiekiamas tikslas iki 2030 metų užbaigti ir pagrindinio ES transporto tinklo (TEN-T) statybą, jo perspektyva prastėja.
„2030 metų terminas užbaigti Europos TEN-T pagrindinį tinklą nebus pasiektas. 2020 metais pranešėme apie vidutinį 11 metų vėlavimą aštuoniems mūsų nagrinėtiems mega projektams. Dabar daugumos jų situacija pablogėjo“, – kalbėjo A. Turtelboom.
Ji pastebėjo, kad bendros visų aštuonių vertintų europinių projektų išlaidos per šešerius metus padidėjo 24 proc., tam labiausiai įtakos turėjo Liono–Turino geležinkelio jungtis bei „Rail Baltica“.
2020 metais ES auditoriai nurodė, kad bendras aštuonių tikrintų didelio masto projektų išlaidų padidėjimas, palyginti su pradine sąmata, siekė 47 proc., o šiuo metu skirtumas yra beveik du kartus didesnis – 82 proc.
„Turiu pasakyti, kad Europa negali sau leisti daugiau dešimtmečius trunkančių vėlavimų dėl ypatingos svarbos transporto jungčių. Šios infrastruktūros yra būtinos mobilumui, bendrajai rinkai, konkurencingumui ir taip pat Europos atsparumui“, – teigė A. Turtelboom.
ES auditoriai vertino keturis geležinkelių projektus („Rail Baltica“, Liono–Turino geležinkelio jungtį, Brenerio pagrindinį tunelį ir „Basque Y“), vieną vandens kelio projektą (Senos–Šeldės jungtis), vieną greitkelio projektą (greitkelis A1 Rumunijoje) ir du daugiarūšio transporto jungčių projektus (Fėmarno juostos kelių ir geležinkelių jungties ir geležinkelių jungties E59 su Lenkijos uostais).
2013 metais ES valstybės narės susitarė, kad iki 2030 metų turi būti sukurtas pagrindinis TEN-T tinklas.
(be temos)