- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl pakeltų oro uosto mokesčių užprotestavęs „Ryanair“ vėl pakurstė kalbas, kad Lietuvai reikia savų, nacionalinių avialinijų. Aviacijos ekspertai mato ne vieną nacionalinio vežėjo privalumą, o ir dalis keleivių tikisi, kad taip būtų išspręstos susisiekimo problemos. Nebetektų pusę dienos keliauti iš Briuselio, iki kurio – vos dvi valandos skrydžio, pasakojama LNK reportaže.
Pasinervinti kaip šiame filme tenka ir Lietuvos europarlamentarams.
„Žinote, buvo blogai, o dabar aš situaciją apibūdinčiau kaip košmarą“, – piktinosi europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Į Europos sostinę Briuselį Lietuva tiesioginių skrydžių seniai nebeturi. Tad tenka keliauti ne tik lėktuvu, bet ir traukiniu ar automobiliu.
„Mano kelionė užtrunka kone 7 valandas“, – teigė P. Auštrevičius.
O dabar Lietuvos oro uostuose reisus mažina ir pigios oro linijos. „Ryanair“ grasina trečdaliu sumažinti skrydžių iš Vilniaus. „VizzAir“ nebeskraidys iš Palangos į Londoną. Panašu, kad į Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Portugaliją teks keliauti pusę paros ar ilgiau. Mažėjant galimybių greitai keliauti, verslams tenka atsisveikinti ir su kai kuriais investuotojais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Patogus susisiekimas yra vienas iš higieninių veiksnių, kurį tikrai vertina užsienio investuotojai rinkdamiesi lokacijas savo investicijoms. Tad, manau, bet kokios Lietuvos pastangos gerinti šią infrastruktūrą tikrai padėtų mūsų investuotojams pasirinkti Lietuvą“, – teigė „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorė Vida Staskonienė.
Žinote, buvo blogai, o dabar aš situaciją apibūdinčiau kaip košmarą.
Tarp idėjų, kaip atgaivinti susisiekimą, – vėl mintys apie nacionalinį vežėją. Bet Susisiekimo ministras skaičiuoja, kad Lietuvos nacionalinės oro linijos atgis tik tuo atveju, jei 50 proc. indėlio bus iš verslo pusės.
„Jeigu verslas prisidėtų, galima svarstyti. Jeigu tai yra tik viešieji finansai, valstybės pinigai, kelia labai daug klausimų“, – sakė Susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Tiesa, turėti nuosavų lėktuvų parką yra labai brangu. Išlaidos skaičiuojamos šimtais tūkstančių eurų. O neretai investicijos žlunga. Štai Didžiojoje Britanijoje vėl bankrutavo mažiau nei prieš metus veiklą atnaujinusi regioninė aviakompanija „Flybe“. Italijos oro linijos „Alitalia“ – taip pat ant žlugimo ribos. O dar ir prisiminimai apie du nesėkmingus Lietuvos bandymus turėti nacionalinį vežėją, Lietuvos oro uostus atbaido nuo trečiojo bandymo.
„Rinkoje išgyvena ir tvariai savo veiklą toliau vysto tik tos kompanijos, kurios jau turi išdirbtą savo veiklos modelį, turi patirtį, infrastruktūrą, pardavimo kanalus ir dar daug kitų faktorių. Tuo tarpu investuoti į visiškai atskirą nacionalinį vežėją valstybei būtų labai rizikinga“, – sakė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.
Tačiau aviacijos ekspertai ne tokie skeptiški. Esą nacionalinis vežėjas naudos Lietuvai atneštų.
„Nacionalinis vežėjas sprendžia problemas, sakykime, ekonominės krizės, sunkesniais laikais, suteikia susisiekimo stabilumą“, – teigė aviacijos ekspertas Simonas Bartkus.
Tik ar Lietuva pasiryžusi rizikuoti?
„Panašu, kad tos ambicijos nėra didelės. Tad jeigu mūsų ambicija nėra tokia, galima būtų pasiekti rezultato ir pigesnėmis priemonėmis – pačių skrydžių skatinimu, palankiomis galimybėmis čia kurtis aviakompanijoms.
Lietuvos oro uostai aiškina, kad Europoje skrydžių rinka negailestinga, todėl nacionalinės oro linijos brangiai kainuojantis reikalas, kurio, klausimas, ar vaikytis Lietuvai verta.
„Veiktų atskira oro bendrovė, kuri sutiktų dalintis rizika su valstybe. Tuo pačiu ji pati investuotų į tos krypties operavimą ir dalį kaštų, kurie nebūtų padengiami tiesiogiai iš komercinės veiklos, padengtų valstybė“, – svarstė T. Vasiliauskas.
Anot Lietuvos oro uostų, dabar pagrindinis prioritetas – tiesioginis susisiekimas su Londonu, Briuseliu, Dubajumi, Paryžiumi ir kitais pasaulio didmiesčiais. Tačiau valstybė skrydžiams skatinti skyrė tik 2 milijonus eurų vietoj planuotų kone 6 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...