Lietuvoje įvedus eurą, pasikeis ne tik monetos ir banknotai mūsų piniginėse, parduotuvėse rašomi pinigų simboliai, prie kurių jau buvome įpratę. Euras atneš į Lietuvą ir daugiau naujovių, tarp kurių – ir galimybė sklandžiau atsiskaityti negrynaisiais. Kokia būsimų naujovių esmė ir apskritai – ar atsiskaitydami ne grynaisiais esame saugūs?

"Visa finansinė sistema yra prižiūrima, nes ji ekonomikai yra be galo svarbi. Ši sistema yra reguliuojama – ir palyginti stipriai reguliuojama, – sako Kauno technologijos universtiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo vadybos fakulteto, Ekonomikos katedros vedėja Gražina Startienė. – Viena priežiūros institucijų – Tarptautinių atsiskaitymų bankas, kuris pateikia tam tikrus standartus ir rekomendacijas, kurios yra privalomos, priežiūros funkcijas vykdo Europos centrinis bankas bei šalių centriniai bankai."

– Kalbant apie vartotoją, ar šie bankai yra kaip nors artimai susiję su jais, ar tai tik reguliavimo priemonė privatiems bankams?

– Su vartotoju artimai jie nėra susiję, tačiau galima paminėti vieną svarbų projektą, kuris tiesiogiai palies ir pačius vartotojus, tai yra SEPA (angl. "Single Euro Payments Area") projektas. Lietuviškai verčiant, tai yra "bendra mokėjimų eurais erdvė". Šio projekto tikslas yra paversti atsiskaitymus ir banko pervedimus vienodais visoje Europoje. Dabar, kai daug ES narių jau turi įsivedusios eurą, atsiskaityti grynaisiais tapo gerokai paprasčiau, tačiau kai reikia mokėti negrynaisiais pinigais, atsiranda daugybė tarpininkų, naudojamos įvairios mokėjimo pervedimų schemos, todėl mokėjimas pabrangsta. Taigi SEPA projekto esmė – suvienodinti taikomas schemas visose euro zonos šalyse ir šitaip suvienodinti mokėjimo priemones visose prie euro zonos prisijungusiose šalyse.

– Kada šis projektas gali būti įgyvendintas Lietuvoje?

– 18 euro zonos šalių jis jau įgyvendintas ir mokėjimo paslaugų teikėjai bei vartotojai turi pereiti prie SEPA reikalavimų vėliausiai iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Žinant tai, kad Lietuva eurą planuoja įsivesti nuo 2015 m. Projektas gali būti įgyvendintas nuo 2016 m.

– Taigi kol kas Lietuvos vartotojams kainos nekris?

– Jeigu kalbama apie tarptautinius mokėjimus per bankinę sistemą, tada taip. Tačiau kalbant apie pirkimą internetu, jau dabar yra alternatyvų. Kaip vieną geriausių galėčiau įvardyti mokėjimo internetu platformas. Jos naudoja kur kas paprastesnes schemas ir vartotojui pateikia triskart ar netgi dar daugiau pigesnius tokių paslaugų įkainius.

– Tuomet galbūt tokios interneto platformos kada nors iš viso pakeis bankus šioje srityje?

– Ši tendencija pastebima jau dabar. Remiantis publikuota Pasauline mokėjimų ataskaita už 2013 m., kai kalbama apie ne bankinius atsiskaitymus, šios sistemos užima vis didesnę rinkos dalį. 2010 m. tokie mokėjimai sudarė tik apie 6,5 proc., 2013 m. – jau apie 13 proc. Ir šios tendencijos gali vis labiau įsigalėti, nes didžiausios platformos vis ieško būdų, kaip naudojimą padaryti saugesnį ir nekenkiantį vartotojui. Kaip vieną būdų galiu paminėti bendrą "PayPal" mokėjimų platformos projektą su bendrove "Samsung", kur bandoma pritaikyti biometrines technologijas identifikuojant vartotoją. Kol kas bandoma realizuoti tik pirštų atspaudų atpažinimo technologiją mobiliajame telefone, tačiau pateikta ir kita alternatyva, kuri galbūt irgi bus įgyvendinta – akies rainelės nuskaitymas.

– Kaip manote, ar biometrinės technologijos bus pradėtos naudoti mokėjimams kaip įprastas būdas, ar vis dėlto liksime prie slaptažodžių?

– Pirmiausia norėčiau pacituoti Jano Krisslerio iš programišius vienijančios asociacijos "Chaos computer club" pasisakymą apie tai, ar biometrija išties pakeis dabar naudojamus slaptažodžius: "Savo slaptažodį aš laikau saugesniu už savo pirštų astpaudą, nes problema yra ta, kad pirštų atspaudus aš palieku visur, veidą galima nuofotografuoti ir nepastebėtam (tikriausiai kalbant apie veido skenavimą), o slaptažodis yra mano galvoje, ir jeigu aš esu atsargus, esu vienintelis, kuris jį žino." Taigi, aš visiškai su juo sutinku, tačiau problema yra ta, kad šiais laikais tų slaptažodžių reikia labai daug, norint, kad slaptažodis būtų saugus, reikėtų visur naudoti skirtingus, tai yra sunku. Tokiu atveju biometrija išties gali pagelbėti, tačiau pirštų atspaudų nuskaitymą nelaikyčiau tokia alternatyva, kuri bent jau artimiausiu metu pakeis slaptažodžius.

– Jeigu ne pirštų atspaudai, tuomet galbūt delno venų piešinio nuskaitymas, kuris jau dabar laikomas vienu saugiausių būdų?

– Galbūt. Domėjausi šia technologija ir ji išties atrodo saugesnė nei pirštų atspaudai, nes tokį venų piešinį suklastoti išties būtų kebloka. Tačiau ar tai pakeis slaptažodžius? Abejoju, bent jau ne dabar. Technologijos šioje srityje dar turi kur augti. Ne todėl, kad ji būtų nebaigta, nes ji jau dabar kai kur naudojama, – nes tokios galimybės realizavimas kol kas reikalauja per didelių sąnaudų. Mes, ekonomistai, dažnai sakome, kad visur pirmiausia reikia žiūrėti, ar nauda viršys sąnaudas, o tuomet jau galima kažką pradėti daryti. Vien investuoti į saugumą, neturint plataus šių technologijų naudojimo, paprasčiausiai kol kas neapsimoka, o turėti aukso viduriuką, kai vartotojui suteikiamas ir patogumas, ir paprastumas, ir saugumas, galime, tačiau kol kas be biometrinių technologijų naudojimo.

– O kaip su euru – ar Lietuvai vis dėlto verta jį įsivesti?

– Žinoma. Nepamirškite, kad litas ir euras jau dabar yra susietas fiksuotu kursu, kuris yra 3,4528 lito už eurą. Lietuva ir dabar negali vykdyti savarankiškos pinigų politikos, būtent dėl šiuo metu Lietuvoje galiojančio Valiutų valdybos modelio, todėl euro įvedimas yra tiesiog natūralus žingsnis.

– Ar pritariate gyventojų nuogąstavimams dėl kainų kilimo įsivedus eurą?

– Ir taip, ir ne. Remiantis kitų šalių patirtimi įsivedus eurą, pvz., Latvijos, ji pati skaičiuoja, kad kainos pakilo maždaug 2–3 proc., bet daug kas priklauso nuo sektoriaus. Mūsų valdžia tam ruošiasi, šalies įmonės kviečiamos pasirašyti Ūkio ministerijos parengtą verslo subjektų geros verslo praktikos memorandumą, kad nesinaudos euro įvedimu kaip pretekstu pakelti kainas. Pasirašiusios įmonės naudosis specialiu logotipu, šitaip jos bus reklamuojamos todėl galima įžvelgti abipusę naudą.

Žinoma, verslui bus nemažai papildomų išlaidų pakeitus valiutą, tačiau viskas priklausys ir nuo pačių įmonių sąžiningumo, ir nuo žmonių atidumo stebint situaciją. Lietuvos statistikos departamentas jau dabar sudarė daugiau nei 100 prekių sąrašą, kuris bus atidžiai stebimas, kad kainos būtų reguliuojamos. Žmonių nuogąstavimus suprantu, tačiau galiu pasakyti, kad bijoti nereikėtų.

– Tai kada Lietuvoje gyventi bus geriau?

– Pirmiausia reikia sutarti, kas yra geriau. Jeigu geriau yra tik didesnės pajamos, tada galiu pasakyti, kad ekonomika Lietuvoje jau dabar sparčiai kyla, prognozuojama, kad kas metus ekonomika kils 3–4 proc., todėl pokyčiai turėtų būti matomi. Tačiau ar tas geras gyvenimas yra susijęs tik su finansais? Paklauskit milijonieriaus, ar jam gyvenime yra viskas gerai, ir jis tikrai atsakys, kad ne. Nors daugeliui tai būtų nesuprantama, tačiau tai tiesa. Pirmiausia viskas susiję su pačių žmonių gyvenimo suvokimu. Žinoma, aš nekalbu apie tokias šeimas, kuriose yra ne vienas vaikas ir gaunamos pajamos yra nedidelės, kalbu apie tokią visuomenės dalį, kuri yra darbinga, jau dabar yra daug darbdavių, kurie ieško kvalifikuotų darbuotojų ir jų neranda. Darbo paklausa Lietuvoje vis auga, ir tai matyti. Toks ženklas byloja, kad situacija išties gerėja. O kada bus gerai? Šito galime paklausti tų žmonių, kurie regi pesimistinę Lietuvos perspektyvą. Aš manau, kad kuriant, dirbant tai, ką sugebame geriausiai, galime užsitikrinti mus tenkinančią gyvenimo kokybę.