Ilgametės Estijos pastangos nenuėjo perniek – Europos Komisija (EK) vakar palankiai įvertino šios Baltijos šalies konvergencijos programą ir leido nuo kitų metų įsivesti eurą.

Durys atvertos

Estija taps 17-ąja ES nare, kuriai atsivėrė durys į euro zoną. Dar praėjusią savaitę kilo abejonių, ar EK pritars euro įvedimui Estijoje. Tačiau trečiadienį komisija visas abejones išsklaidė.

"Estija pasiekė aukštą tvarios ekonominės konvergencijos laipsnį ir yra pasirengusi įsivesti eurą 2011 m. sausio 1 d.", – pareiškė už ekonomikos ir pinigų politiką atsakingas EK narys Ollis Rehnas.

Anot jo, priėmimas į euro zoną nepriklauso nuo politinių aplinkybių ar kitų šalių padėties. "Viskas priklauso tik nuo griežtų ir objektyvių kriterijų, kurių mes neketiname keisti", – spaudos konferencijoje kalbėjo O.Rehnas.

Prisimindamas Graikijos atvejį komisaras ragino Estiją išlaikyti nuosaikią mokesčių politiką, neprarasti budrumo ir anksti bei ryžtingai kovoti pastebėjus makroekonominius disbalansus, konkurencingumo mažėjimą. Anot O.Rehno, dabar Estija turi susitelkti ties euro įvedimu ir sklandžiai jį įvykdyti.

Stebėtini rodikliai

Europos centrinis bankas išreiškė abejonių dėl Estijos galimybės išvengti infliacijos augimo. Tačiau EK įsitikinimu, šios Baltijos šalies kainų stabilumas tvarus. Estijos 12 mėnesių infliacija vertinamuoju periodu buvo –0,7 proc., tai gerokai mažiau nei reikalaujamas rodiklis (1 proc.). Šalis sugebėjo suvaldyti situaciją ekonomikos krizės sąlygomis ir po to, kai pernai BVP smuko net 15 proc., biudžeto deficitas sudarė tik 1,7 proc., o valstybės skola, siekianti 7,2 proc. BVP, yra mažiausia ES.

"Estija visą laiką demonstravo stabilią pinigų politiką, jos deficitas yra žemiau 3 proc. lygio, valstybės skola priimtino lygio", – kalbėjo žurnalistams EK narys ir įtikinėjo, kad šalis verta tapti euro zonos nare.

Estijos narystei euro zonoje liepą dar turi pritarti ES finansų ministrai. Tačiau neabejojama, kad tai bus padaryta.

Pergalingas žygis

Nors šiandien kyla daug diskusijų ir abejonių dėl buvusio elitinio euro klubo žavesio, anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, euras yra neabejotina Estijos pergalė, išeisianti į naudą ir kitoms Baltijos šalims.

"Savo sprendimu ES institucijos pademonstravo, kad laikosi taisyklių, nepaisydamos prasto bendro euro zonos konteksto. Būtų sunkiai suvokiama, jei šaliai, kuri atitiko visus Mastrichto kriterijus, būtų pasakyta "ne", – kalbėjo G.Nausėda.

Anot jo, Estija, siekdama savo tikslo, įdėjo itin daug pastangų ir per trumpą laiką pasiekė įspūdingų rezultatų. Šalis sumažino biudžeto deficitą iki mažesnio nei 3 proc. lygio. Nuo 1992 m. Estija, skirtingai nei Graikija, niekada nėra keitusi valiutos kurso, demonstravo stebėtiną mokesčių discipliną ir net sugebėjo pasiekti perteklinį biudžetą, suformavo stabilizavimo fondą.

"Manau, kad tai yra teisėtas atpildas už politines ir kitokias pastangas. Baltijos šalys dėl to tik laimės. Nuogąstaujama, kad Estija gali nuvilioti potencialius investuotojus. Taip, euras Estijai suteiks pliusiuką. Vis dėlto mūsų Vyriausybės pastangos užmezgant santykius su rimtomis informacinių technologijų bendrovėmis rodo, kad daugiausia priklauso nuo noro", – įsitikinęs SEB prezidento patarėjas.

Neatitinka kriterijų

Trečiadienį EK paskelbė devynių šalių konvergencijos ataskaitų įvertinimą. EK teigimu, nė viena kita šalis, išskyrus Estiją, neatitinka visų konvergencijos kriterijų, kad galėtų įsivesti eurą. Lietuvai pareikšta nemažai priekaištų.

Mūsų šalis neatitinka visų Mastrichto kriterijų, išskyrus valiutos kurso kriterijų. Lietuvoje infliacija yra dukart didesnė nei reikalaujama, todėl neatitinka kainų stabilumo kriterijaus.

Lietuva taip pat nevykdo reikalavimo dėl biudžeto deficito. Mūsų šaliai pradėtas biudžeto perviršio procesas. Biudžeto deficitą sumažinti privalu iki 2012 m. Lietuvos biudžeto deficitas 2008 m. pasiekė 3,2 proc. BVP, pernai buvo 8,9 proc., prognozuojama, kad šiais metais deficitas sieks maždaug 8,4 proc., o 2011 m. – 8,5 proc. Nepaliaujamai auga iki 2008 m. mažėjusi valstybės skola. Pernai ji pasiekė 29,3 proc. BVP ir toliau auga.

Nebenori euro

Prasidėjus euro zonos krizei, kai kurios šalys nebeslepia nusivylimo ir teigia nebematančios aiškių bendros valiutos pranašumų. Dar krizės pradžioje nemažai valstybių džiūgavo, kad euras leidžia išvengti valiutų kursų svyravimo.

"Euro zona turi pati sau užduoti klausimus", – sakė paprastai eurą remiantis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Pasak jo, šiuo metu prisijungimas prie euro zonos "nėra prioritetas".

Praėjusį mėnesį atidėjusios siekimo stoti į euro zoną planus Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas prisipažino, jog šiam sprendimui įtakos turėjo ir Graikijos krizė.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas – galbūt labiausiai euro zoną kritikuojantis vadovas – pareiškė, jog "bendros Europos valiutos projektas jau seniai sužlugo". Balandį Čekijoje atlikta apklausa rodo, kad 55 proc. respondentų nesutiktų su euro įvedimu, o 38 proc. iškeistų savo valiutą į eurą.

Naujai išrinktas Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas eurą kritikavo per rinkimų kampaniją. "Galiu užtikrinti, kad niekada neįvesčiau euro", – sakė jis komentuodamas padėtį Graikijoje. O jo išrinktas iždo vadovas George'as Osborne'as pareiškė: "Ačiū Dievui, kad nesame euro zonoje."

Euras – vienintelė išeitis

"Estijos pavyzdys rodo, kad euru pasitikima. Valstybės narės nelaukia eilėje, kad išstotų iš euro zonos, o atvirkščiai, laukia, kad įstotų. Kad išlaikytume eurą, pirmiausia turime sustiprinti ekonominį valdymą ir plėsti euro zoną", – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo O.Rehnas.

G.Nausėdos manymu, realiai ES narės neturi pasirinkimo. "Euras mums gali patikti arba ne, tačiau esame integruoti į ES ekonominę erdvę ir viena koja euro zonoje. Reikia labai prisifantazuoti, kad pradėtume manyti, jog bus žingsnis atgal ir ES grįš prie nacionalinių valiutų sistemos. Manau, kad to, nepaisant apokaliptinių scenarijų paišymo, neatsitiks. Esu įsitikinęs, kad euro zona nežlugs. Klausimas, koks pasirinkimas? Į ką orientuosimės, jei ne į eurą? JAV dolerį? Rusijos rublį? Manau, kad pasirinkimas akivaizdus. Lieka išlaukti, kol baigsis šie neramūs procesai", – įsitikinęs G.Nausėda.

Manoma, kad tolesnės euro zonos plėtros gali tekti laukti mažiausiai ketverius metus.

Komentaras

Andrius Kubilius

Lietuvos ministras pirmininkas

Tai tinkamas Estijos pastangų įvertinimas ir geras signalas visam mūsų regionui. Estijos sėkmė dar kartą patvirtina, kad kryptinga ir atsakinga politika duoda teigiamų rezultatų. Esu tikras, kad šis kaimynų įvertinimas sustiprins Lietuvos ryžtą siekti užsibrėžtų tikslų. Noriu pabrėžti, kad euras – nėra tikslas savaime. Lietuvai siekis tapti euro klubo nare yra efektyvi priemonė užtikrinti finansinę tvarką, drausmę, neišlaidavimą ir gyvenimą pagal turimus išteklius.

Net ir šituo Europai turbulentišku laiku euro zonos plėtra nesustabdoma, ir tai yra ženklas, kad ir mums yra visos perspektyvos. Kita vertus, estų laimėjimai visada padidina lietuvių ambicijas. Lietuvai dar reikės išspręsti gana nelengvus uždavinius.

Pagal mūsų su EK suderintus planus mes kitais metais turėtume turėti apie 5 proc. biudžeto deficitą. Tam, kad tai turėtume, reikia turėti gerą viziją. Mes turime ambicingą planą. 2012-aisiais turime deficitą sumažinti iki 3 proc. Tai nėra labai paprasta, nors praėjusiais metais visai Europai ir visam pasauliui parodėme, kad tokius uždavinius, kaip konsoliduoti biudžeto deficitą apie 10 proc., mes esame pajėgūs įgyvendinti.