Estai Baltijos jūroje planuoja statyti 1000 MW galingumo vėjo jėgainių parką

Bendrovė „Nelja Energia“ Estijai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje planuoja statyti vėjo jėgainių parką, kurio galingumas sieks 700-1100 megavatų. Pasak vakar „Baltijos energetikos forume“ dalyvavusio „Nelja Energia“ plėtros vadovo Siimo Paisto, Baltijos jūra yra ypač tinkama vėjo jėgainėms statyti, o Lietuvai priklausančioje jūros teritorijoje sąlygos gali būti dar palankesnės nei teritorijoje, kuri priklauso Estijai.

„Baltijos jūra labiau tinka jūrų vėjo energetikai plėtoti ne tik už Šiaurės jūrą, bet ir už Atlanto vandenyną. Tarp visoms trims Baltijos šalims priklausančių teritorijų jūroje yra ypač jūrų vėjo jėgainėms statyti palankių plotų. Ekspertai juos vadina „auksiniais“, – teigia S. Paistas.

Jo teigimu, vėjas jėgainėms iš visų Baltijos šalių ypač tinkamas Estijoje. Upsalos universiteto Švedijoje Meteorologijos instituto atlikto tyrimo duomenimis, palankiausias vėjas Estijai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje siekia 9,01-9,25 metrus per sekundę.

Estijoje, pasak S. Paisto, šiuo metu plėtojami du dideli jūrų vėjo energetikos projektai. Bendrovė „Nelja Energia“ prie Huiimaa salos šiuo metu atlieka poveikio aplinkai tyrimą, planuodama statyti 700-1100 MW galingumo jėgainių parką. Per metus jis galės pagaminti 2,4-3,8 teravatvalandžių elektros energijos. Bendrovės skaičiavimais, šis jėgainių parkas turėtų būti pradėtas statyti 2015 m. Iki kitų metų vidurio valstybė turėtų parengti šios teritorijos planavimo dokumentus. Kitą jėgainių parką planuoja pastatyti bendrovė „Eesti Energia“.

Baltijos jūroje statyti jūrų vėjo jėgainių parkus pigiau nei Šiaurės jūroje

Per keletą paskutinių metų Baltijos jūroje atlikusi vėjo matavimus, geologinius ir kitus tyrimus „Nelja Energia“ apskaičiavo, kad į jėgainių parką prie Huiimaa salos reikės investuoti mažiau nei 2,5 milijonus eurų už megavatą. Bendrovės duomenimis, panašaus dydžio jėgainių parkui Šiaurės jūroje pastatyti reikia bent 3,5 milijonų eurų už megavatą investicijų. Pasak S. Paisto, mažesnes investicijas lemia palankesnės Baltijos jūros gamtinės sąlygos.

Lyginant su Šiaurės jūra, Baltijos jūroje bangavimas gerokai mažesnis, ir tai suteikia galimybę sparčiau ir su mažesnėmis investicijomis vykdyti jėgainių statybos darbus. Taip pat kaip privalumą ekspertas įvardina mažesnį vandens druskingumą, seklesnius vandenis, palankesnes geologines sąlygas, smėlio dugną, lengvai pasiekiamus uostus.

Lietuvos privalumas – neužšąlanti teritorija

Pasak eksperto iš Estijos, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje ir Latvijoje sąlygos šiai energetikos sričiai taip pat labai geros. Lietuva, anot jo, lyginant su Estija, turi privalumą – neužšąlančias teritorijas jūroje.

„Nors Lietuvos pajūrio teritorija nėra didelė, tačiau atradus tinkamus plotus šalis galėtų išties palankiomis sąlygomis plėtoti jūrų vėjo energetiką. Kadangi Lietuvai priklausanti potenciali teritorija neužšąla, reikėtų mažiau investuoti į jėgainių pamatus, o tai ženkliai sumažintų statybų išlaidas“, – sako ekspertas.

Lietuvoje, siekiant plėtoti jūrų vėjo energetiką, pirmiausiai turi būti patvirtintas jūros teritorijos bendrasis planas, o tuomet konkurso būdu atrinktos kompanijos galėtų vykdyti parengiamuosius tyrimus, kurie atsakytų, kiek investicijų reikėtų tokio projekto įgyvendinimui ir kokia galėtų būti gaminamos elektros kaina. Iki šiol Lietuvos teritorijoje statyti jūrų vėjo jėgaines norą pareiškė bendrovės „Nelja Energia“ padalinys Lietuvoje UAB „4 Energia“ ir „Achemos grupei“ priklausanti UAB „Renerga“.

„Nelja Energia“ – tai didžiausia vėjo energiją gaminanti ir vėjo energetikos technologijas plėtojanti įmonė Baltijos šalyse. Visų „Nelja Energia“ eksploatuojamų vėjo jėgainių Baltijos šalyse bendras galingumas sudaro 223 MW. Į vėjo energetiką bendrovė jau investavo daugiau nei 400 mln. eurų. „Nelja Energia“ yra Estijos ir Šiaurės šalių kapitalo bendrovė.