ES ministrai spręs tik bendras bėdas, nes kelti Lietuvos problemas būtų netaktiška

Šią savaitę Vilniuje vyks Neformalus ES ekonomikos ir finansų reikalų ministrų susitikimas (ECOFIN). Susitikimo darbotvarkėje Lietuvos ekonomikos problemoms vietos nėra.

Finansų ministro patarėjas Rosvaldas Gorbačiovas tikino, kad ES ministrai aptars visai Bendrijai svarbius reikalus, o kelti klausimus, susijusius su Lietuvos interesais, esą būtų netaktiška.

"Esame pirmininkaujanti valstybė, tad turime orientuotis į bendrus ES interesus, negalime iškelti vienos valstybės interesų – tuomet būtume keistai vertinami bendrame kontekste. Tad tai atsispindės ir darbotvarkėje", – sakė R.Gorbačiovas. 

Ekonomistas Valdemaras Katkus įsitikinęs, kad Finansų ministerija laikosi tinkamos pozicijos. "Pirmininkavimas yra savo reikalų nustūmimas į antrą planą", – teigė jis.

V.Katkus atkreipė dėmesį, kad visoje ES sudėtinga finansinė padėtis ir kitaip negu daugelis valstybių narių Lietuva nepriklauso euro zonai. Todėl kelti klausimus, atsižvelgiant vien į Lietuvos padėtį, būtų ne tik neetiška, bet ir neprofesionalu.

Ekonomistas Gitanas Nausėda taip pat pritaria, kad nederėtų kelti Lietuvos interesų.

"Nemanau, kad tai turėtų būti regioniniai klausimai. Aš manau, jog Lietuvai labai svarbu parodyti, kad ji geba tinkamai vadovauti sprendžiant visos ES finansinius klausimus. Mums tai puiki proga nepasirodyti provincialiai, nesiekti pasinaudoti pirmininkavimo galimybe kokiems nors naudos sau klausimams spręsti, o būtent iškelti į dienos šviesą bendras europines problemas", – savo nuomonę dėstė G.Nausėda.

Ekonomistas mano, kad naujų klausimų ar problemų Lietuva iškelti nesugebėtų. "Iš tiesų tuos klausimus ir visą darbotvarkę diktuoja pats gyvenimas. T. y. vis dar neaiški finansinė situacija ir bankų tolesnės raidos klausimai", – sakė jis.

Ekonominės naudos iš pirmininkavimo ES Lietuva artimiausiu metu taip pat neturėtų tikėtis. V.Katkus įžvelgė vienintelę naudą – kvalifikacijos kėlimą. "Šiuo atveju dalyvaus daugiau žmonių, jie turės asmeninę patirtį, kartu patobulins ir profesinius gebėjimus. Tokia ir bus nauda. Ekonomika dėl to tikrai niekaip nepajus poveikio", – įsitikinęs V.Katkus.

Jam pritarė ir G.Nausėda, tačiau jis yra linkęs tikėti, kad pirmininkavimas ekonominės naudos gali duoti vėliau.

"Veikiausiai nauda yra ne tiek ekonominė, kiek politinė. Pirmą kartą Lietuva turi pasirodyti, – nors ir tokiu principu, kai visos šalys gali save išbandyti lyderės vietoje, – bet vis dėlto tai yra puiki galimybė pasirodyti", – aiškino G.Nausėda.

Jis tvirtino, jog tai puiki galimybė ir valdžios atstovams parodyti, kad jie išmano savo sritį ir geba spręsti bendrus visai ES rūpimus klausimus.

"Politinė nauda ateityje gali virsti ir ekonomine nauda, – vylėsi G.Nausėda. – Pagaliau pats faktas, kad Lietuva pamatoma iš arti, kad vertinami Lietuvos miestai, turi labai didelę reikšmę. Tai gali ateityje pritraukti investicijų. Neformalūs žmonių ryšiai, vizitai yra labai svarbūs, nes eina informacija iš lūpų į lūpas."

Tiesa, derėtų atkreipti dėmesį, kad tokią naudą apskaičiuoti būtų sudėtinga. "Nesurengsi ateityje pasirodysiančių Lietuvos investuotojų apklausos ir nepaprašysi jų atsakyti į klausimą, kodėl pasirinko Lietuvą. Mums svarbiau ne priežastis, bet pats faktas, kad investuotojas atėjo", – teigė G.Nausėda.

Darbotvarkėje – jaunimo nedarbas

Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę, jaunimą ir sportą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Androulla Vassiliou sveikina Lietuvos poziciją pirmininkaujant ES Tarybai jaunimo nedarbą įvardyti viena svarbiausių problemų.

"Ypač džiaugiuosi šiuos klausimus galėjusi aptarti su Seimo atstovais, dialogas patvirtino Lietuvos ir Lietuvos pirmininkavimo įsipareigojimą minimus klausimus į darbotvarkę įtraukti prioriteto tvarka", – vakar jaunimo nedarbo problemas aptarusi su Seimo atstovais sakė A.Vassiliou.

Eurokomisarė pateikė statistiką, kad šiuo metu apie 14 mln. jaunuolių nuo 15 metų nei dirba, nei mokosi. Ji taip pat paradoksalia vadino situaciją, kad esant dideliam nedarbui ES yra apie 1,5 mln. laisvų darbo vietų.

Pasak komisarės, tokie duomenys rodo, kad mokslą baigiantys jaunuoliai nėra parengti darbo rinkai.

"Mes taip pat turime problemą dėl gebėjimų neatitikimo. Nepaisant didelio nedarbo lygio, Europoje yra apie 1,5 mln. laisvų darbo vietų", – per spaudos konferenciją pabrėžė EK atstovė.
Jos teigimu, kartu spręsti šią problemą turėtų imtis aukštosios mokyklos bei verslas.

Lietuvoje šiuo metu jaunimo iki 25 metų nedarbo lygis siekia 20,3 proc., ES vidurkis – per 23 proc.