2004–2006 m. ES parama tik pagilino prarają tarp šalies regionų: daugiausia pinigų atiteko Vilniui, o skurdžiausi ir toliau liko skursti.

Vakar per Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) vykusį pasitarimą pripažinta, kad 2004–2006 m. ES parama nepasiekė probleminių šalies vietovių. Didžioji paramos dalis atiteko didmiesčiams – Vilniui, Kaunui ir Klaipėdai.

„Tikėjomės, kad ES parama regionams bus didesnė, tačiau ji nebuvo tokia, kokios laukėme. Mus pačius nuvylė gauti duomenys“, – apibendrindama statistiką kalbėjo Vidaus reikalų ministerijos sekretorė Giedrė Švedienė.
Rodiklis, pagal kurį vertinta dėl ES lėšų patirta nauda ir regionų išsivystymo lygis, yra bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui. Visose apskrityse, išskyrus tris minėtas, šis rodiklis nuo 2004-ųjų iki 2006-ųjų pablogėjo. Ypač išryškėjo Panevėžio, Alytaus, Tauragės, Utenos, Telšių apskričių atotrūkis.
Labiausiai G.Švedienę nustebino blogėjanti Panevėžio apskrities padėtis. Panevėžio pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Liepa užsiminė, kad miestas vieno po kito netenka pramonės gigantų „Ekrano“, „Panevėžio cukraus“.

Paskatino pokyčius

Pagrindinė problema, dėl kurios praėjusio finansinio periodo ES parama atiteko didiesiems miestams, o ne probleminiams šalies regionams – projektų atrankos principai. Nors buvo numatyta skirti papildomų balų projektams probleminiuose regio-nuose, projektai paprastai nelaimėdavo dėl prastos kokybės.
„Sprendimai dėl paramos skyrimo buvo priimami konkurso būdu. Mažų savivaldybių projektai konkuruodavo su stiprių savivaldybių, kurių projektai paprastai būdavo kokybiškesni, geriau parengti“, – kalbėjo ministerijos sekretorė.
Tikėtasi, kad ES paramos panaudojimas šalies regionuose bus tolygus, tačiau taip neįvyko. VRM sekretorė tikisi, kad iš klaidų bus pasimokyta ateityje.
2007–2013 m. numatyta 2,5 mlrd. litų ES struktūrinės paramos paskirstyti per Regioninės plėtros tarybas, dar 0,5 mlrd. litų ketinama skirti septyniems regioniniams plėtros centrams ir keturiolikai probleminių teritorijų.
„Savivaldybės pačios galės nuspręsti, kur geriau tas lėšas panaudoti. Tai gali būti tiek patalpų, kurias vėliau bus galima pasiūlyti verslui, atnaujinimas, tiek socialinių, sveikatos apsaugos problemų sprendimas ar infrastruktūros projektai“, – aiškino G.Švedienė.

Daug nesupratimo

Kad rajonų savivaldybės per daug nesusimąsto, kur nukreipti investicijas, pabrėžė ir Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) direktorius Titas Anuškevičius.
„Kai lankomės savivaldybėse, klausiame, į ką jie labiausiai norėtų investuoti. Dažniausias atsakymas: „Į turizmo plėtrą.“ Kai klausiame, kur patys savivaldybių vadovai norėtų ilsėtis: ar prie vietos ežerėlio, ar Turkijoje, dažniausiai atsakoma, kad Turkijoje“, – pavyzdį apie investicijų prioritetus pateikė LEPA vadovas.
Pasak jo, daugelis savivaldybių vadovų nesuvokia, kad turizmo plėtra Lietuvoje ribota, ir reikalauja labai daug lėšų. O į pramonės plėtrą žiūrima pernelyg atsargiai. Daugelis LPK posėdyje dalyvavusių savivaldybių vadovų skundėsi, kad regionams skirta per mažai lėšų, baiminosi, kad bus sunku tarpusavyje susitarti, kaip skirstyti paramą.