Viceministras: ES siūlymas dėl vilkikų grąžinimo neatitinka Lietuvos interesų

Vyriausybės atstovai sako, kad Europos Sąjungos (ES) planai įpareigoti vežėjus grąžinti vilkikus į savo šalį mažiausiai kas aštuonias savaites neatitinka Lietuvos interesų.

„Deja, bet preliminarus susitarimas dėl privalomo gražinimo kas aštuonias savaites neatitinka nei Lietuvos, nei artimiausių kaimynių, nei visos Europos interesų“, – BNS atsiųstame komentare sakė susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.

Europos Parlamentas ir ES pirmininkaujanti Suomija ketvirtadienį sutarė vadinamuoju Mobilumo paketu įpareigoti vežėjus sudaryti tokius grafikus, kad vilkikai turėtų grįžti mažiausiai kas aštuonias savaites.

Šį susitarimą dar turės patvirtinti valstybės narės.

BNS žiniomis, Suomija pasiektą susitarimą penktadienį Briuselyje pristatys valstybių narių transporto atašė, o kitą trečiadienį – ambasadoriams.

Anksčiau europarlamentarai siūlė, kad vairuotojai turėtų būti grąžinami kas keturias savaites, tačiau Lietuvos vežėjai ir Vyriausybė teigia, kad jiems nepriimtinas ir dukart ilgesnis terminas.

Kol kas pralaimėtas tik mūšis, o ne karas – dar yra ir teisinių, ir derybinių galimybių rasti ekonomiškai pagrįstą ir aplinką tausojantį sprendimą.

Lietuvos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos šalių diplomatai bando įrodyti, kad vilkikų grąžinimas tik didins taršą keliuose ir nedera su Europos ambicijomis stabdyti klimato kaitą.

„Kol kas pralaimėtas tik mūšis, o ne karas – dar yra ir teisinių, ir derybinių galimybių rasti ekonomiškai pagrįstą ir aplinką tausojantį sprendimą“, – sakė viceministras G. Mažeika.

ES institucijos taip pat numato sugriežtinti taisykles kabotažo operacijoms, kai krovinių vežimą teikia vežėjas, įsisteigęs kitoje valstybėje narėje – kaip ir anksčiau, numatoma leisti tris operacijas per septynias dienas, bet įtvirtinamas privalomas keturių dienų pertraukos (cooling off) laikotarpis, rodo BNS gautas susitarimo tekstas.

Lietuvos verslininkai ir Vyriausybės atstovai sako, kad griežtesnėmis taisyklėmis vežėjams Vakarų europiečiai siekia juos išstumti iš rinkos.

Griežtesniems reikalavimams taip pat labai priešinasi Lenkijos, Latvijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos vyriausybės, tačiau joms neužtektų balsų blokuoti sprendimo priėmimo.

Vakarų europiečiai teigia, kad griežtesnės taisyklės užkirs kelią piktnaudžiauti ir pagerins darbuotojų padėtį. Tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija teigia, kad Rytų europiečiai nesąžiningai konkuruoja pigia darbo jėga, ir ji prilygsta „socialiniam dempingui“.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė feisbuke parašė, kad „griežtesnės taisykles Lietuvai būtų labai naudingos, nes stabdytų išnaudojimą ir tuščius pelnus“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

V.

V. portretas
Reikėtų poną Mažeiką įsodinti į sunkvežimį ir tegul nors keleivio vietoje pavažinėti be teisės pabėgti. Gal tada kalbėtų kitaip.

VAIRUOTOJAS

VAIRUOTOJAS portretas
O 2 MENESIU SEDINTIS KAIP SUO BUDOJE IR PENSIJAI NEUZDIRBANTIS VAIRUOTOJAS ATITINKA JUSU INTERESUS?UKRAINIECIAI,SAKE LABAI GERI VAIRUOTOJAI.NIEKO NEREIKALAUJA,KA LIEPIA TA IR DARO IR DAR PIGIAU ATSEINA IMONEI NEGU LIETUVIAI.

Kęstas

Kęstas portretas
Na taip, rūpintis vairuotojais neatitinka Lietuvos valdžios interesų. Lietuvoje net puikiai galintiems dirbti valdžia neleidžia. Kodėl Amerika atsisakė šauktinių? "Kaip Amerikos ekonomistai įtikino Ričardą Nixoną atsisakyti karinio šaukimo, bei pereiti prie savanorių naudojimo ginkluotosioms pajėgoms.? Ekonomistai teigė, kad šauktinių projektas netinkamai eikvoja turimus resursus, išnaudojant jaunus žmones, kurių įgūdžiai gali būti geriau pritaikyti, dirbant kitur.O kariuomenėje dėl mažesnės kadru kaitos ir dėl to mažesnių mokymo išlaidų Pentagonas gali sutaupyti pinigų, remdamasis vien savanoriais. Nixonas turėjo savų priežasčių nutraukti šaukimą. Tačiau ekonomistai padėjo apsispręsti." [1] Kada susiprotės Lietuvos valdžia ir paleis šauktinius dirbti tai, ką jie sugeba ir nori? Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių