ES investicijos sparčiausiai panaudojamos modernizuojant Lietuvos kelius

Valstybinės reikšmės keliams numatytos ES fondų investicijos naudojamos trims pagrindinėms projektų grupėms – transeuropiniam kelių tinklui TEN-T priklausančių šalies magistralių techniniams parametrams gerinti, miestų aplinkkeliams tiesti ir regionų pasiekiamumui gerinti. 2014–2020 m. į šiuos projektus buvo numatyta investuoti 357,6 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų, iš jų jau panaudota 319,6 mln. eurų. Dar 23,5 mln. eurų panaudota iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) fondo.

„Didžiausią šio laikotarpio ES investicijų naudą parodo atlikti magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos ir platinimo darbai. Per pastaruosius keletą metų atnaujinta daugiau kaip 75 km šios magistralės ruožų, iš jų 60 km praplatinta iki 4 bei 3 eismo juostų. Visa „Via Baltica“ dalis tarp Kauno ir Marijampolės jau atitinka aukščiausius automagistralei keliamus reikalavimus, todėl tikimasi, kad avaringumą šiame kelyje pavyks sumažinti net 70 proc.“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Magistralės „Via Baltica“ dalis tarp Kauno ir Marijampolės buvo platinama nuo 2 iki 4 eismo juostų 2015–2018 m. Atlikta rekonstrukcija iš viso kainavo 156,4 mln. eurų, iš jų 111,7 mln. eurų sudarė ES sanglaudos fondo investicijos. Taip pat baigiamas rekonstruoti „Via Baltica“ priklausantis 22 km ilgio Panevėžio aplinkkelis, jį praplatinant nuo 2 iki 3 eismo juostų, dalį – iki 4 eismo juostų. Bendra šių darbų vertė – 44,8 mln. eurų, iš jų 23,5 mln. eurų sudaro EITP fondo investicijos. Šiuo laikotarpiu rekonstruotas ir 15 km „Via Baltica“ ruožas kelyje A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, kurio atnaujinimo darbai kainavo 20,9 mln. eurų, iš jų 16,1 mln. eurų finansuota ES sanglaudos fondo lėšomis.

Panaudojant ES sanglaudos fondo lėšas, šiuo finansiniu laikotarpiu taip pat nutiesta Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio dalis (III etapas), buvo rekonstruojami krašto keliai, įvairiuose Lietuvos regionuose keliuose įrengiamos inžinerinės eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės.

Kelių sektoriuje šiuo metu vykdomas jau paskutinis numatytas ES finansuojamas projektas – 13 mln. eurų vertės inžinerinių eismo saugos priemonių diegimo krašto ir rajoniniuose keliuose antrasis etapas, jam skirta 11 mln. eurų ES fondų lėšų. Projekto darbus numatoma baigti 2020 m. pabaigoje.

Atsižvelgiant į tai, kad iki šio ES finansinio laikotarpio pabaigos kelių sektoriuje yra pasirengta įgyvendinti ir daugiau projektų, šiam sektoriui planuojama skirti papildomų, kitose transporto srityse nepanaudotų ES fondų lėšų.