Entuaziastas moko atrasti savo finansinę mūzą

Darbas tik pirmadieniais ir šimtų tūkstančių litų alga per metus. Vilioja? Gyvenimo dizaino laboratorijos įkūrėjas Linas Matulis žmones moko patikėti, kad dabar jie dirba per daug, o nukreipę energiją tinkama linkme ne tik gautų pajamų, bet ir turėtų marias laisvo laiko.

Susidomėjo psichologija

Pirmieji dabar 30-mečio L.Matulio mokslai buvo susiję su vadyba ir ekonomika. Tačiau vėliau vyras pasirinko architektūrą. Baigęs studijas L.Matulis sėkmingai dirbo kelerius metus, kol vieną dieną suprato veikiantis ne tai, ką turėtų.

„Man viskas puikiai sekėsi, darbas patiko. Tačiau “įvažiavau„ į tokią būseną, kai pajutau, kad kelerius metus nevyksta nieko naujo. Kilo klausimas – negi taip ir bus iki gyvenimo pabaigos? Dar mokyklos laikais organizuodavau renginius ir vakarėlius. Pradėjau domėtis neurolingvistiniu programavimu ir šiuolaikine psichologija. Sužinojau, kad yra tokių paprastų psichologinių dalykų, kurių nežinome ir apie kuriuos mūsų niekur nemoko. Tuomet nusprendžiau, kad visa tai reikia paskleisti plačiau“, – pasakojo L.Matulis.

Iš pradžių L.Matulis pradėjo vesti užsiėmimus apie psichologiją ir jos taikymą uždirbant pinigus verslumo skatinimo centre „Hub Vilnius“. Tačiau po kurio laiko suprato, kad veikti pradėti reikia dar plačiau.

„Užsiėmimai sėkmingai vyko, žmonių daugėjo. Pastebėjau, kad žmonės ateina, pasiklauso, “užsigazuoja„, išeina ir jiems kyla klausimai – o kas dabar, kas toliau? Tuomet ir sugalvojau, kur nukreipti visą jų energiją“, – kalbėjo L.Matulis.

Šiemet birželį entuziastas įkūrė Gyvenimo dizaino laboratoriją. Tai verslo pradžiamokslis gyvenimo pokyčių norintiems žmonėms. Laboratorijoje vyksta 30-ies dienų užsiėmimai tiems, kurie nori susikurti pajamų šaltinį.

Kuria prototipus

Užsiėmimai vyksta kelis kartus per savaitę, keliasdešimt jų dalyvių susitinka vakarais po darbų. Jie klausosi mokymų skirtingomis temomis, bendrauja su savo mokytojais, dalijasi idėjomis su bendraminčiais, kol galiausiai sumąsto, koks jų sukurtas produktas galėtų užtikrinti jiems finansinį stabilumą, ir gamina tos prekės prototipą.

Dviejose šiemet jau įvykusiose laboratorijose į komandas pasiskirstę dalyviai sukūrė medines kolonėles, pledų, kuriuos galima naudoti kaip drabužius, stalą be kojų ir kitokių keistų, tačiau įdomių produktų. Sukūrus iš pirmo žvilgsnio utopinę idėją, kyla klausimas – kam bus įdomūs naujoviški apklotai ir kas pirks stalus be kojų?

„Kodėl viską reikia gaminti masiškai? Tau nereikia savo daikto parduoti visam pasauliui. Pakanka parduoti daiktą tūkstančiui žmonių, uždirbti nuo vieno šimtą litų ir tu jau būsi uždirbęs 100 tūkst. litų. Kai nesieki prekės parduoti visam pasauliui, tau nereikia pirkti brangios reklamos, todėl tokia prekyba yra įmanoma“, – įsitikinęs L.Matulis.

Pasak jo, šiuo metu gyvename su pertekliumi. Tačiau perteklius yra ne prekių, bet laisvos energijos ir pinigų, o smulkių nišų, kuriose galima realizuoti savo produktus, atsiranda nuolat.

„Pardavimas internetu kitais metais sieks beveik trilijoną dolerių. Galimybių yra daugybė. Tereikia rasti tuos, kuriems tavo produkto reikia. Yra konkrečių pavyzdžių, kad tai įmanoma, per užsiėmimus juos parodau“, – teigė L.Matulis.

Uždarbis – iš karto

Tiesa, vien sugalvoti naują produktą arba verslo idėją nepakanka. Pirmiausiai, pasak L.Matulio, reikia pasiruošti generuoti idėją.

„Svarbiausia laboratorijoje kuriamų produktų ypatybė yra ta, kad jie uždirbti pinigus turi beveik nuo pirmos dienos. Tuo gyvenimo būdo produktai ir skiriasi nuo kitų verslų. Tikslas neturi būti milijonas per metus. 120 tūkst. litų, dirbant tik pirmadieniais, – visai geras rezultatas. Ar ne?“ – šypsojosi L.Matulis.

Jis pridūrė, kad naujas produktas turi būti pagaminamas greitai ir pigiai, idealiu atveju – be investuotojų pagalbos, kai verslo pradžiai po 5 tūkst. litų pasiskolini tik iš mamos ir močiutės.

„Be to, pavyzdžiui, stalą be kojų gali pradėti pardavinėti net neturėdamas paties stalo. Parodai žmonėms, kaip stalas atrodys, pristatai idėją ir pasakai – pradėsime tokius stalus gaminti, kai turėsime 10 užsakymų. Jeigu neturėsime, grąžinsime pinigus. Tačiau neužtenka parodyti vieną paveiksliuką ir tikėtis, kad kas nors tau duos pinigų. Prie savo idėjos reikia dirbti ir ja tikėti“, – pabrėžė L.Matulis.

Pasiūlys neįprastų prekių

Šiuo metu kelios pirmojoje laboratorijoje dalyvavusios komandos toliau darbuojasi siekdamos įvesti savo sukurtus produktus į rinką ir tikėdamos, kad iš jų gali užsidirbti ne tik pragyvenimui, bet ir laisvalaikiui.

Tikėtina, kad netolimoje ateityje visi galėsime įsigyti lig šiol nematytų medinių garso kolonėlių, tik iš natūralių produktų pagamintos arbatos, kuri gali pakeisti kavą, ant nematomų sijų pakabinamą stalą.

Kiti laboratorijoje sukurti produktai kol kas taip sparčiai nevystomi. Tačiau L.Matulio tai nestebina.

„Toliau vystoma 30–40 proc. laboratorijoje pristatytų idėjų. Tačiau čia nėra nieko keisto, nes didžioji dalis žmonių, kurie ateina į užsiėmimus, nesusiję su verslu, jie neturi reikalingų žinių. Per 30 dienų jie gauna verslo pradžiamokslį ir galimybę išbandyti save, nuspręsti, ar idėjai verta toliau eikvoti savo laiką ir energiją“, – paaiškino L.Matulis.

Jis atkreipė dėmesį, kad sugalvojus verslo idėją ir norint sulaukti sėkmės nereikia susikoncentruoti tik į produkto prototipo kūrimą: „Vienu metu vyksta keli procesai. Be prototipo kūrimo, reikia kurti tokį tinklalapį savo produktui parduoti, tarsi tuo produktu jau būtų prekiaujama. Taip pat apie savo produktą reikia pasakoti žmonėms ir stebėti jų reakciją, įsiklausyti į nuomones. Kad nuo nulio nueitum iki rezultato, yra keli žingsniai. Po 30 dienų laboratorijoje žmonės dažniausiai jau būna pagaminę prototipus, kiti paruošia bent jų vizualizacijas. Išrenkami geriausi produktai. Po to žmonės toliau veikia savarankiškai, gali konsultuotis su mentoriais.“

Svajoja apie supergyvenvietę

Paklaustas, ką patartų skeptikams, netikintiems tokiu gyvenimo būdu, L.Matulis šyptelėjo – tegul nieko nedaro ir laukia. Kai atsibos tai, kad nieko naujo nevyksta, kai atsibos gyvenimas žemiau savo paties nustatytų standartų, jie pradės ką nors daryti.

„Su šiuolaikinėmis technologijomis, kokios dabar egzistuoja, mes dirbame per daug ir per ilgai tam, kad uždirbtume pinigų. Aštuonis kartus mažiau darbo valandų, negu esame įpratę, yra per akis tam, kad gautume pinigų. Esame įpratę dirbti dėl darbo. Pasakymu “esu labai užsiėmęs„ mes pateisiname savo reikšmingumą, jaučiamės reikalingi. Retas susimąsto, kad tą patį veiksmą, kurį darome daugybę kartų per dieną 20 metų iš eilės, būtų galima automatizuoti“, – sakė pašnekovas.

Metęs architekto darbą L.Matulis savo energiją ir laiką nukreipė į darbus laboratorijoje ir neįprastų produktų kūrimą. Šiuo metu jis užsidirba iš savo įkurtos Gyvenimo dizaino laboratorijos. Pirmieji kursai vienam žmogui kainavo 240 litų, antri – 300 litų, netrukus prasidėsiantys treti kursai – dar šimtu litų brangiau.

„Kaina auga, nes auga paklausa. Be to, plečiamas paketas to, ką dalyviai gauna“, – paaiškino L.Matulis.

Jis planuoja, kad ateityje vienoje laboratorijoje dalyvaus daugiausia po 40 žmonių, kurie bus susiskirstę į komandas, dirbančias prie skirtingų produktų. Papildomų pinigų L.Matulis planuoja užsidirbti ir iš savo sugalvotų dar nematytų produktų.

„Veiksmai, kuriuos dabar darau, – mano ilgalaikės vizijos dalis. Ateityje matau supergyvenvietę. Tai ekogyvenvietė, kuri save išlaiko, – turi savo elektrą, elektromobilius ir taip toliau“, – savo planus atskleidė L.Matulis.