- Roma Pakėnienė, Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerui Sauliui Skverneliui pažadėjus, kad nuo liepos elektra gyventojams pigs maždaug 10 proc., o dujos – 15 proc., energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad kainų sumažinimas gali būti dar didesnis, priklausomai nuo to, kaip dar keisis jų kaina rinkoje.
„Mes norime padaryti maksimalią pastangą, kad sumažinimas būtų maksimalus, tiek, kiek įmanoma, Pati idėja – perskaičiavimo procesą pradėjome prieš mėnesį, prasidėjus karantino laikotarpiui, ir todėl šiandien turime VERT paskaičiuotas prognozes, koks tas sumažinimas galėtų būti. Natūralu, kad kiekviena diena įneša tam tikras korekcijas, bet šiandienos duomenimis, elektros kaina nuo liepos galėtų mažėti bent 10 proc. o dujos – bent 15 proc., bet gali būti ir daugiau. Tam tikrą rezervą matome dujoms, konkretūs skaičiai bus, kai VERT suskaičiuos ir sudėlios, Manau, per mėnesį jau turėsime patikslintus konkrečius skaičius“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Anot jo, per pastaruosius 10 metų tik vieną kartą elektros kainos buvo peržiūrėtos metų viduryje – paprastai jos keičiamos metų pradžioje. Šiuo atveju, prasidėjus koronaviruso sukeltai krizei, buvo svarstomi keli scenarijai – kainas keisti jau birželį arba laukti kitų metų sausio.
„Vienas scenarijus klasikinis būtų nieko nedaryti, laukti, sumokėti tam tikras skolas įmonėms, kurios dar yra iš ankstesnių laikotarpių, ir kainą peržiūrėti metų pabaigoje, kaip paprastai būdavo daroma. (...) Bet žmonių situacija tikrai nelengva, dėl to ir kalbėjome su premjeru, ką įmanoma padaryti, kad kainos peržiūra būtų kuo greitesnė. Techniškai tą galima padaryti nuo liepos 1 dienos, o su papildomais įstatymo pakeitimais galbūt būtų galima ir nuo birželio 1 dienos, bet tai turbūt būtų sulaukę pakankamai daug diskusijų, juolab geriau didesnis sumažėjimas nuo liepos, nei mažesnis nuo birželio“, – aiškino Ž. Vaičiūnas.
Tuo metu VERT narys Renatas Pocius sako, kad realu, jog elektros kaina mažės iki 10 proc.
„Jis (elektros kainos mažėjimas – BNS) galėtų būti iki 10 proc., gali būti procentu kitu mažesnis. Kalbant apie gamtines dujas, ten matyti ryškus mažėjimas. Būtent šitas kainos mažėjimas leistų sumažinti kainas apie 8 centus už kubinį metrą“, – BNS sakė R. Pocius.
Kaip pabrėžė VERT narys, rinkose smukusios elektros kainos turi veidrodinį efektą, nes dėl sumažėjusių kainų išauga kita galutinės kainos dedamoji – viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) dalis.
„Tie 10 proc. yra labai realistiškas vertinimas. Elektros kainą sudaro ne tik rinkos kaina, nes turime atvirkštinį efektą, kai rinkos kaina mažėja, tai turi teigiamą efektą elektros kainos dedamajai, tačiau turi neigiamą efektą kitai dedamajai – VIAP daliai“, – sakė R. Pocius.
„Jei rinkos kaina mažėja, tai atsiranda didesnis poreikis išmokėti skirtumą tarp realios rinkos kainos ir mūsų nustatytos rinkos kainos atsinaujinančių šaltinių generacijai“, – aiškino jis.
Pasak R. Pociaus, galutiniai skaičiavimai, kiek mažės dujų ir elektros kaina nuo liepos, VERT atliks gegužę.
„Bus atliekami tikslesni skaičiavimai, nes kad kainos įsigaliotų nuo liepos 1 dienos, pagal teisės aktus jos vėliausiai turi būti patvirtintos iki gegužės pabaigos“, – teigė jis.
S. Skvernelio teigimu, elektros ir dujų kainų mažinimas yra viena iš Vyriausybės priemonių mažinant neigiamas koronaviruso pasekmes žmonėms ir kartu išnaudojant elektros ir dujų, ypač SGD rinkų tendencijas.
„Litgrid“ BNS pateiktais duomenimis, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje balandžio antrąją savaitę, palyginti su sausio antra savaite, smuko 38 proc., o per metus – palyginti su antra balandžio savaite pernai, – 2,5 karto.
Elektra buitiniams vartotojams nuo sausio pabrango vidutiniškai 14,7 proc., o dujos pigo vidutiniškai 17,9 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...