Įstatymas pritaikytas tiems atvejams, jeigu pastaraisiais metais į Lietuvą atskrendantys kitų valstybių kariniai dronai būtų numušami ir jų nuolaužos darytų žalą turtui ant žemės.
„Iškilus poreikiui eliminuoti grėsmę, tai reiškia, numušti Lietuvos oro erdvėje skrendantį priešišką droną, galime kai kuriais atvejais neišvengti materialinių padarinių ant žemės. Tai reiškia, kad dronų nuolaužos gali nukristi ant žemės ir sukurti papildomus nuostolius civilinei infrastruktūrai“, – Seimo posėdyje sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Todėl yra siūloma reglamentuoti šį veiksmą ir kompensuoti nuostolius, kurie galėtų atsirasti tokio įvykio metu“, – pridūrė jis.
Kaip nurodo projektą parengusi Krašto apsaugos ministerija (KAM), pakeitimais siekiama sukurti aiškų žalos kompensavimo mechanizmą tais atvejais, kai naudojant karinę jėgą neutralizuojamos grėsmės valstybės saugumui.
Atsižvelgiant į kompensacijos dydį ir valstybės finansines galimybes, kompensacijos išmokėjimas galėtų būti išdėstytas per dešimt metų.
Projektui Seime po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Po svarstymo komitetuose jis į plenarinių posėdžių salę grįš birželio 23 dieną.
„Sveikinu su gera idėja ir bandymu ją įgyvendinti“, – sakė socialdemokratas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
Po jo klausimo R. Kaunas pripažino, kad per projekto svarstymą gali tekti jį pakoreguoti numatant, jog siūlomas žalos atlyginimo mechanizmas galiotų ne tik žalą padarius Lietuvos kariuomenei arba NATO sąjungininkams, bet ir statutinėms tarnyboms, pavyzdžiui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei Viešojo saugumo tarnybai.
Konservatorius Arvydas Pocius sakė, kad karių neturi kamuoti abejonės naikinant į Lietuvą įskridusius objektus, nepriklausomai nuo to, ar tai gali padaryti žalą civilių gyventojų turtui, ar ne.
„Jie turi tik vykdyti įsakymą“, – teigė parlamentaras.
Projektu taip pat siūloma išplėsti karinės jėgos panaudojimo galimybes prieš ore judančius objektus: pagal projektą, karinė jėga galėtų būti naudojama ne tik prieš bepiločius orlaivius, bet ir prieš kitus autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomus objektus.
BNS rašė, kad pastaruoju metu dronų incidentai Baltijos šalyse tampa vis dažnesni. Tarnybų teigimu, dažniausiai pro jas praskrenda arba jose nukrenta į taikinius Rusijoje nukreipti ir elektroninės kovos priemonėmis suklaidinti ukrainietiški dronai.
(be temos)