Atpigusi brangi elektra – kas išlošia?

– Kaip elgtis vartotojams, kurie yra pasirašę sutartis su kur kas aukštesnėmis kainomis nei dabar siūlo kiti rinkoje. Ar tikrai verta pulti jas nutraukti?

– Porą savaičių atgal, kol visi tiekėjai siūlė daugiau kaip 28 ct už kilovatvalandę (kWh) planus, turbūt vartotojas kaskart pagalvodavo, kam man keisti tiekėjus, jei vis tiek pas visus gausiu tuos pačius 28 ct už kWh. Šią savaitę atsirado nepriklausomas tiekėjas, kuris iūlo mažesnė kainą – 25–27 ct už kWh. Verta svarstyti, bet ir ir verta palaukti, nes gal ir kiti tiekėjai sumažins kainą bei pasiūlys mažiau 28 ct už kWh.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vis dėlto, ar bėgti iš karto pas kitą elektros tiekėją, ar palaukti? O gal iš pradžių vertėtų bandyti derėtis su savo tiekėju?

– Aš irgi esu toks pats vartotojas, klientas, kaip ir jūs. Tie, kurie bandė derėtis akis į akį, niekas nieko nepešė. Įprastai derybos nevyksta. Vienintelės derybos – einu pas kitą tiekėją.

– Tas išėjimas irgi gali būti apsunkintas, nes netesybų atveju, kaip kad numatyta daugelio sutartyse, gresia bauda.

– Mažai ką galiu patarti šiuo atveju, nes priklausomai nuo tiekėjų, nuo pasirinktų planų, tas vadinamas „išėjimo mokestis“ gali svyruoti nuo nulio iki kokių kelių šimtų eurų. Kiekvienu atveju žmogus, norėdamas keisti planą ar elektros tiekėją, turi įsitikinti, kiek jam tokiu atveju teks sumokėti. Tai nurodoma sutartyje, arba gali tiesiog pasiskambinti ir pasiklausti savo nepriklausomo tiekėjo.

– Jeigu žmogui pavyksta keliauti pas kitą tiekėją, į ką atkreipti dėmesį prieš pasirašant naują sutartį?

Keičiant tiekėją, svarbu pasidomėti, koks bus „išėjimo“ mokestis. Jis gali svyruoti nuo nulio iki kokių kelių šimtų eurų.

 

– Daugelis yra pasirinkę fiksuotos kainos planus. Šiuo atveju pereinant pas kitą elektros tiekėją arba keičiant planą, reikia įsitikinti, ar tikrai ta kaina fiksuota. Yra tokių planų, kurie vadinami fiksuotos kainos, bet paskaičius sutarties sąlygas, pasirodo, kad nepriklausomas tiekėjas turi teisę vienašališkai peržiūrėti jas, tarkim, kas pusmetį. Taigi pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar ta kaina tikrai fiksuota. Antra – koks yra tas vadinamas „išėjimo“ mokestis, jei norėtų pakeisti elektros tiekėją nepasibaigus sutartyje numatytam terminui. Jis gali įvairiai vadintis – ir rezervavimo mokestis, ir nuolaidos mokestis. Svarbu pasidomėti, kokio jis dydžio. Pavyzdžiui, kai aš paklausiau savo tiekėjo, man pasakė, kad jis nedidelis – keli eurai. Bet yra tiekėjų, kuriems tektų sumokėti ir kelis šimtus eurų. 

– Teigiate, kad atsakingos institucijos turėtų išsiaiškinti, ar pagrįstai yra mokamos valstybės kompensacijos. Anot jūsų, visi vartotojai pritraukiami prie tų 28 ct už kWh. T. y. Nesvarbu, kokia yra elektros kaina, tą skirtumą vis tiek kompensuoja valstybė. Ar dėl to nepasipelno nepriklausomi elektros tiekėjai? Gal jiems naudinga nepereiti prie mažesnės kainos, nes žino, kad valstybė kokį pusmetį jas dar tikrai kompensuos.

– Labai rimtas klausimas. Visi matome, kad pastaraisiais mėnesiais didmeninė elektros kaina mažėja. Sausį ji buvo 2,5 karto mažesnė nei gruodį. Tačiau fiksuotų kainų planuose ji išliko tame pačiame lygmenyje. Tuomet ekspertai, žiniasklaidos atstovai klausia, o kodėl iš paskos nesileidžia mažmeninė kaina. Ir jei leidžiasi, tai ar pakankamai, nes skirtumas tarp tos kainos ir 28 ct dengiamas iš biudžeto. Tad, mano nuomone, čia reguliuotojai turėtų akyliau stebėti, ar tikrai ta kaina pagrįsta. Tiesa, išsiaiškinti yra labai sudėtinga, nes tai yra laisva rinka, laisva konkurencija. Man atrodo, kad labai teisingai pasielgė ir energetikos ministras, ir viceministrė apeliuodami į nepriklausomus tiekėjus, ragindami būti socialiai atsakingiems – jeigu didmeninė kaina mažėja, malonėkite peržiūrėti savo sąnaudas ir pagal galimybes mažinkite mažmeninę kainą arba tarifus, už kuriuos mes mokame.

– Kaip vertinate Vyriausybės ketinimus nuo liepos keisti kompensavimo tvarką? Kalbama, kad bus kompensuojama jau nebe visiems, o tik tiems, kurie uždirba mažai arba socialiai remtiniems.

– Manau, teisinga orientuotis į tas socialines grupes, kurioms labiausiai reikia tos kompensacijos.

– O dėl elektros kainų, turbūt sunku prognozuoti, kokios jos bus, kaip keisis?

– Pernai daug buvo tokių prognozuotojų, bet ne visų prognozės pildėsi. Niekas prie sienos jų dėl to nestatė (šypsosi). Na, o jei kalbant rimtai, pasak rinkos dalyvių, profesionalų, jos turėtų mažėti arba išlikti panašiame lygmenyje.