- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažėjant didmeninės elektros kainoms, elektros tiekėjai vienas po kito vilioja gyventojus nutraukti sutartis su dabartiniu tiekėju ir rinktis juos. Tačiau, ar verta tą daryti, kai ypač ilgalaikėse sutartyse numatytas tam tikras mokestis už jų nutraukimą. Į ką atkreipti dėmesį, pasirašant naujas sutartis. Apie tai LNK žurnalistas kalbino Lietuvos energetikos agentūros vadovą Virgilijų Poderį.
– Kaip elgtis vartotojams, kurie yra pasirašę sutartis su kur kas aukštesnėmis kainomis nei dabar siūlo kiti rinkoje. Ar tikrai verta pulti jas nutraukti?
– Porą savaičių atgal, kol visi tiekėjai siūlė daugiau kaip 28 ct už kilovatvalandę (kWh) planus, turbūt vartotojas kaskart pagalvodavo, kam man keisti tiekėjus, jei vis tiek pas visus gausiu tuos pačius 28 ct už kWh. Šią savaitę atsirado nepriklausomas tiekėjas, kuris iūlo mažesnė kainą – 25–27 ct už kWh. Verta svarstyti, bet ir ir verta palaukti, nes gal ir kiti tiekėjai sumažins kainą bei pasiūlys mažiau 28 ct už kWh.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Vis dėlto, ar bėgti iš karto pas kitą elektros tiekėją, ar palaukti? O gal iš pradžių vertėtų bandyti derėtis su savo tiekėju?
– Aš irgi esu toks pats vartotojas, klientas, kaip ir jūs. Tie, kurie bandė derėtis akis į akį, niekas nieko nepešė. Įprastai derybos nevyksta. Vienintelės derybos – einu pas kitą tiekėją.
– Tas išėjimas irgi gali būti apsunkintas, nes netesybų atveju, kaip kad numatyta daugelio sutartyse, gresia bauda.
– Mažai ką galiu patarti šiuo atveju, nes priklausomai nuo tiekėjų, nuo pasirinktų planų, tas vadinamas „išėjimo mokestis“ gali svyruoti nuo nulio iki kokių kelių šimtų eurų. Kiekvienu atveju žmogus, norėdamas keisti planą ar elektros tiekėją, turi įsitikinti, kiek jam tokiu atveju teks sumokėti. Tai nurodoma sutartyje, arba gali tiesiog pasiskambinti ir pasiklausti savo nepriklausomo tiekėjo.
– Jeigu žmogui pavyksta keliauti pas kitą tiekėją, į ką atkreipti dėmesį prieš pasirašant naują sutartį?
Keičiant tiekėją, svarbu pasidomėti, koks bus „išėjimo“ mokestis. Jis gali svyruoti nuo nulio iki kokių kelių šimtų eurų.
– Daugelis yra pasirinkę fiksuotos kainos planus. Šiuo atveju pereinant pas kitą elektros tiekėją arba keičiant planą, reikia įsitikinti, ar tikrai ta kaina fiksuota. Yra tokių planų, kurie vadinami fiksuotos kainos, bet paskaičius sutarties sąlygas, pasirodo, kad nepriklausomas tiekėjas turi teisę vienašališkai peržiūrėti jas, tarkim, kas pusmetį. Taigi pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar ta kaina tikrai fiksuota. Antra – koks yra tas vadinamas „išėjimo“ mokestis, jei norėtų pakeisti elektros tiekėją nepasibaigus sutartyje numatytam terminui. Jis gali įvairiai vadintis – ir rezervavimo mokestis, ir nuolaidos mokestis. Svarbu pasidomėti, kokio jis dydžio. Pavyzdžiui, kai aš paklausiau savo tiekėjo, man pasakė, kad jis nedidelis – keli eurai. Bet yra tiekėjų, kuriems tektų sumokėti ir kelis šimtus eurų.
– Teigiate, kad atsakingos institucijos turėtų išsiaiškinti, ar pagrįstai yra mokamos valstybės kompensacijos. Anot jūsų, visi vartotojai pritraukiami prie tų 28 ct už kWh. T. y. Nesvarbu, kokia yra elektros kaina, tą skirtumą vis tiek kompensuoja valstybė. Ar dėl to nepasipelno nepriklausomi elektros tiekėjai? Gal jiems naudinga nepereiti prie mažesnės kainos, nes žino, kad valstybė kokį pusmetį jas dar tikrai kompensuos.
– Labai rimtas klausimas. Visi matome, kad pastaraisiais mėnesiais didmeninė elektros kaina mažėja. Sausį ji buvo 2,5 karto mažesnė nei gruodį. Tačiau fiksuotų kainų planuose ji išliko tame pačiame lygmenyje. Tuomet ekspertai, žiniasklaidos atstovai klausia, o kodėl iš paskos nesileidžia mažmeninė kaina. Ir jei leidžiasi, tai ar pakankamai, nes skirtumas tarp tos kainos ir 28 ct dengiamas iš biudžeto. Tad, mano nuomone, čia reguliuotojai turėtų akyliau stebėti, ar tikrai ta kaina pagrįsta. Tiesa, išsiaiškinti yra labai sudėtinga, nes tai yra laisva rinka, laisva konkurencija. Man atrodo, kad labai teisingai pasielgė ir energetikos ministras, ir viceministrė apeliuodami į nepriklausomus tiekėjus, ragindami būti socialiai atsakingiems – jeigu didmeninė kaina mažėja, malonėkite peržiūrėti savo sąnaudas ir pagal galimybes mažinkite mažmeninę kainą arba tarifus, už kuriuos mes mokame.
– Kaip vertinate Vyriausybės ketinimus nuo liepos keisti kompensavimo tvarką? Kalbama, kad bus kompensuojama jau nebe visiems, o tik tiems, kurie uždirba mažai arba socialiai remtiniems.
– Manau, teisinga orientuotis į tas socialines grupes, kurioms labiausiai reikia tos kompensacijos.
– O dėl elektros kainų, turbūt sunku prognozuoti, kokios jos bus, kaip keisis?
– Pernai daug buvo tokių prognozuotojų, bet ne visų prognozės pildėsi. Niekas prie sienos jų dėl to nestatė (šypsosi). Na, o jei kalbant rimtai, pasak rinkos dalyvių, profesionalų, jos turėtų mažėti arba išlikti panašiame lygmenyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
K. Navickas: dėl paramos pieno gamintojams kol kas aiškumo nėra
Žemės ūkio ministrui gegužės pradžioje žadėjus, kad Europos Komisija (EK) netrukus turėtų skirti paramą krizę išgyvenantiems Lietuvos pieno ūkininkams, dabar Kęstutis Navickas sako, kad sprendimo kol kas nėra. ...
-
Centralizuota valstybės iždo sistema – nuo ketvirtadienio2
Ketvirtadienį pradės veikti valstybės iždo sistema, skirta centralizuotam valstybės pinigų laikymui, valdymui bei mokėjimams. ...
-
G. Šimkus: ECB palūkanų normas birželį ir liepą turėtų didinti dar po 25 punktus2
Europos Centriniam Bankui (ECB) gegužės pradžioje dar kartą padidinus pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus prognozuoja, kad tokie pat sprendimai turėtų būti priimti ir birželį bei lie...
-
Kelionė su augintiniu – kaip užtikrinti jo saugumą ir komfortą?
Prasidėjus šiltajam sezonui, augintinius turintys žmonės leidžiasi į savaitgalio ar atostogų keliones su keturkojais draugais. Kad ši patirtis būtų maloni ir džiuginanti, tokią kelionę reikia kruopščiai suplanuoti – gyv...
-
LB: bankai pajėgūs atlaikyti nepalankų ekonominį scenarijų
Finansinis ciklas Lietuvoje lėtėja, o finansų sistemos rizikos išaugo, teigia Lietuvos bankas (LB). Tačiau pastebima, kad bankai yra sukaupę didelius kapitalo rezervus – juos stiprina išaugęs pelningumas, bankai pajėgūs atlaikyti ne...
-
Ž. Maurico prognozė: kiek truks krizė?10
Pinganti energetika toliau mažins prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje, o tie, kurie turi pinigų, jausis taip, lyg jų turėtų daugiau. Gyvenimas nebūtinai dabar yra toks blogas, nepaisant ekonominės recesijos, kuri jaučiama vis labiau ir labiau, prane&...
-
Pirmajame vėjo parko Baltijos jūroje konkurse – du dalyviai
Pirmadienį pasibaigusiame pirmajame 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurse užsiregistravo du dalyviai, tačiau jie viešai neskelbiami. Tai reiškia, kad pirmasis konkurso etapas įvy...
-
Prie Seimo – gyvūnų teisių gynėjų akcija: ragina drausti kailinių žvėrelių verslą24
Seime įpusėjus svarstymams dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo nuo 2027 metų, gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ antradienį paskelbė keliose šalies fermose slapta nufilmuotus kadrus, atskleidžiančius, kaip duj...
-
Šalies vadovas: galimybė įgyvendinti mokesčių reformą yra nedidelė3
Galimybė įgyvendinti mokesčių reformą ir jai rasti politinį palaikymą yra nedidelė, sako šalies vadovas Gitanas Nausėda. ...
-
Pirotechnikų asociacija silpnais fejerverkais siūlo prekiauti tik gruodį
Lietuvos pirotechnikų asociacija siūlo mažą pavojų ir triukšmą keliančiais fejerverkais, kurie skirti naudoti lauke, leisti prekiauti laikinai – tik gruodžio mėnesį. ...