Lietuvos elektros biržos atidarymas tapo įvykiu, žyminčiu ne tik strategijose ir įstatymuose matomą, bet realų elektros rinkos laisvėjimą. Tačiau sausio 1-ąją veikti pradėjusiai biržai netrūksta ir priekaištų, vienas dažniausiai minimų – skaidrumo ir informacijos stoka.

Nekyla abejonių, kad biržos veiklos pradžia žymi reikšmingą struktūrinį pokytį Lietuvos elektros rinkoje – atsirado galimybė į mūsų šalį įžengti naujiems žaidėjams. Būtent šiais metais laisvi tapę vartotojai, stambiausios šalies įmonės, privalės pasirinkti elektros tiekėjus, iki 2015-ųjų tai turės padaryti visi Lietuvos gyventojai ir visos bendrovės. Nepriklausomų elektros tiekėjų skaičius nepaliaujamai auga, tarsi signalizuodamas apie naujai atrastą aukso gyslą.

Kita vertus, itin didelio aktyvumo elektros biržoje kol kas nėra. Biržoje tėra užsiregistravę apie 20 dalyvių, iš jų pirmą ketvirtį aktyviai prekiavo vos 15. Dauguma jų turi sudarę išankstinius sandorius dėl elektros kiekio ir kainų. Didžiausias artimiausios ateities iššūkis, ko gera, įpūsiantis naujos gyvybės prekybai elektros biržoje, – jau kitąmet planuojamas bendros Baltijos šalių rinkos sukūrimas. Apie biržos startą kalbėjome su jos valdytojos – bendrovės "BaltPool" – plėtros vadovu Tadu Adomaičiu.

– Pirmą ketvirtį elektros kainą formuojančių sandorių buvo apie 20–25 proc. Tai reiškia, kad didžioji biržos dalyvių dalis prekiauja iš anksto susitarę dėl elektros kiekio ir kainų. Ar prekyba biržoje atspindi realią rinkos padėtį ir kainą?

– Lietuvoje prekyba elektros energija galima dviem būdais: dvišaliais kontraktais, kuriuos pasirašo vietos gamintojai ir tiekėjai, ir per biržą. Dvišaliuose kontraktuose numatytas kiekis registruojamas biržoje, nes tai būtina informacija reguliuojant, kaip veikia sistema. Biržoje prekiaujančios įmonės gali sudaryti išankstinius sandorius, kuriuose susitarta dėl elektros kiekio ir kainos. Taip gamintojai ir tiekėjai apsidraudžia nuo kainų svyravimo rizikos. Laisva prekyba biržoje apima ir tuos, kurie turi išankstinius susitarimus, ir tuos, kurie jų neturi. Iki penktadalio viso per biržą prekiaujamo elektros kiekio parduoda ir įsigyja dalyviai, neturintys išankstinių susitarimų, t. y. tie, kurie siūlė realų kiekį ir kainas, už kurias tuo metu galėjo parduoti turimą elektros energiją. Manome, jog tai yra daug. Prieš pradėdami prekybą tikėjomės, kad elektros kainą formuojantys sandoriai sudarys iki dešimtadalio biržos apyvartos. Kaina biržoje susiformavo pagal pasiūlos ir paklausos principus.

– Kas yra didžiausi biržos žaidėjai? Kurie Lietuvos elektros gamintojai aktyviausi?

– Negalime atskleisti šios informacijos. Mūsų rinka dar gana maža ir, manome, kad tokia informacija gali turėti įtakos rinkos dalyvių sprendimams. Rinkos dalyviai galėtų ja manipuliuoti. Kai rinka išsiplės, turėsime jungtis su Skandinavija. Tuomet galėsime apibendrinti, kas užima didžiausias rinkos dalis.

– Kokią dalį biržoje sudaro parduodama rusiška elektra?

– Mes neidentifikuojame, iš kur elektra konkrečiai tiekiama. Matome tik tris kryptis – Lietuvos–Baltarusijos, Lietuvos–Kaliningrado ir Lietuvos–Latvijos – ir pagal tai organizuojame prekybą.

– Pirmą ketvirtį biržoje susiformavo maždaug 14 centų už 1 kWh elektros kaina. Kokius elektros kainų pokyčius prognozuojate ateityje?

– Kad galėtume tiksliau prognozuoti, reikėtų įvertinti visų metų patirtį. Tada matysime dėsningumus, kaip prekybą lėmė sezoniškumas, paros laikas, savaitės dienos. Vis dėlto nemanome, kad turėtų įvykti kardinalių pokyčių – kainos turėtų išlikti panašaus lygio.

Šiuo metu kaip tik įvyko nemažai pokyčių, kurie lemia elektros energijos pasiūlos ir paklausos santykį. Baigėsi šildymo sezonas, taigi prekyboje mažiau dalyvaus termofikacijos elektrinės. Kita vertus, atsirado potvynių vandens gaminamos elektros tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. Prekybai biržoje įtakos turi ne tik tai, kas vyksta trijose Baltijos šalyse. Dalis rinkos dalyvių prieina prie Skandinavijos rinkos per "Estlink" kabelį, todėl prekybą Lietuvos elektros biržoje lemia ir tai, kas vyksta Suomijoje ar Švedijoje. Tarkime, sausį, atšalus orams Skandinavijoje, kur šildymo sistemose daugiausia naudojama elektra, jos kainos sukilo ne tik Skandinavijoje, bet ir Lietuvos biržoje. Aukštas elektros kainas vasarį Lietuvos biržoje lėmė ne tik vietos aplinkybės, bet ir kelis kartus atidėtas Švedijos atominių reaktorių paleidimas.

– Šiuo metu kelios stambios pramonės įmonės tiesiogiai dalyvauja prekyboje biržoje. Galbūt tai labiau apsimoka nei bendradarbiauti su tiekėjais? Ar atsirado daugiau norinčių savarankiškai dalyvauti prekyboje?

– Nesu girdėjęs apie tokius norus. Tačiau dalyvių biržoje pagausėjo. Pradėjome su 18, pirmą ketvirtį jų buvo 20, o dabar jau – 21. Tačiau pastebimai daugėja norinčių būti nepriklausomais elektros tiekėjais. Nepriklausomo tiekėjo licenciją nesudėtinga gauti, tikriausiai įmonės mato naują veiklos galimybę ir nori tam pasiruošti.

– Kokie Lietuvos elektros biržos plėtros planai?

– Praėjusiais metais aštuonios šalys ir Europos Komisija (EK) pasirašė Baltijos elektros rinkos sujungimo planą. Pagal jį bendra Baltijos šalių elektros rinka turi būti sukurta iki 2013 m., o bendra Skandinavijos ir trijų Baltijos šalių rinka veikti turėtų nuo 2015 m. Šiuo metu sudaryta "Nord Pool Spot Baltic" darbo grupė, kurioje yra perdavimo sistemų valdytojai. Šie žmones aiškinasi ir inicijuoja reikalingus sprendimus, kad bendra Baltijos šalių rinka pradėtų veikti jau kitais metais. Šiam tikslui pasiekti kiekvienoje Baltijos valstybėje turi atsirasti vieta, kur galima teikti pasiūlymus pirkti ir parduoti elektros energiją. Tokia vieta nuo sausio 1 d. veikia Lietuvoje, nuo balandžio 1 d. – Estijoje prie "Estlink" kabelio. Biržos dar nėra Latvijoje. Sukūrus bendrą Baltijos šalių rinką ir jei leis sistemos pralaidumas, visose trijose šalyse formuosis bendra elektros kaina.

– Kaip prekybą mūsų biržoje paveikė prie "Estlink" kabelio pradėjusi veikti birža?

– Mes netekome vieno rinkos dalyvio. Turėjome kelis dalyvius iš Estijos, kurie prekiavo elektra mūsų biržoje, atsiradus vietos biržai, jiems tapo patogiau prekiauti ten.

– Ar tokį Estijos dalyvių apsisprendimą lėmė didesnė kaina, kurią jie gali gauti parduodami elektrą Skandinavijos rinkoje?

– Manau, kad svarbesnės už kainą yra techninės kliūtys, kurių kyla norint pristatyti elektrą į Lietuvą. Todėl sistemų valdytojai turi nemažai nuveikti, kad būtų sukurta bendra, techninių kliūčių neapribota ir sklandžiai veikianti Baltijos šalių rinka.

– Kokia buvo vidutinė elektros kaina "Nord Pool" elektros biržoje pirmą ketvirtį?

– Vidutinė kaina siekė 24,5 cento už 1 kWh.

– Tai kur kas didesnė elektros kaina nei Lietuvos biržoje. Nuogąstaujama, kad įsijungus į bendrą su Skandinavija elektros rinką, energijos kainos kils. Kokios jūsų prognozės?

– Kainą lemia ne prekybos sistemos sujungimas, bet pralaidumų didinimas – techninis sujungimas. Atsiradus bendrai rinkai turėtume daugiau dalyvių, didėtų konkurencija, viskas vyktų skaidriau ir paprasčiau. Išlieka klausimas, kaip keistųsi kaina. Atsiradus jungtims vyks integracija, ir tai, kas vyksta pas mus, lems Skandinavijos elektros rinką ir atvirkščiai. Neaišku, kieno poveikis bus didesnis.

Komentaras

Leonas Ašmantas

Profesorius, Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos prezidentas

Elektros biržos atidarymas – neabejotinai teigiamas veiksnys, amortizavęs elektros kainų šuolį po to, kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Kaina nuo biržos darbo pradžios pranoko geriausias prognozes, išskyrus keletą atvejų, kai ji kilo dėl ypač šaltų žiemos dienų ir kitų aplinkybių, pvz., Suomijoje buvo užšalę vandens telkiniai, aušinantys atominių elektrinių turbinas.

Laisviesiems vartotojams nereguliuojama elektros kainodara yra tik iš dalies. Didesnė pusė elektros kainos sumokama už elektros paslaugas, kurios reguliuojamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK). Tai – elektros perdavimas, skirstymas, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimas. Tiekimo maržą nepriklausomi tiekėjai paprastai įskaičiuoja į elektros gamybos kainą. Pastaroji priklauso nuo daugelio individualių ir pasaulinių veiksnių: naftos ir dujų kainos, pasiūlos ir paklausos santykio tiek mūsų šalyje, tiek tarptautinėje rinkoje, vartotojo mokumo, patikimumo ir t. t. Pasiūlymai skirtingoms įmonėms nebūna vienodi.

Elektros tiekimas – nauja sritis Lietuvos verslui. Kiekvienas juridinis asmuo gali kreiptis dėl nepriklausomo elektros tiekėjo licencijos į VKEKK. Šiuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų licencijas turi 43 įmonės, tačiau realiai veikia tik kelios iš jų. Tiekėjų skaičių sureguliuos pati rinka. Verslo sėkmė ir perspektyva priklausys ne nuo licencijos turėjimo, o nuo to, ar tiekėjas galės užtikrinti vartotojui garantuotą produkto tiekimą.

Kai kurios stambios įmonės, turinčios savo elektrines, mėgina ir pačios veikti elektros biržoje – ne tik pirkti, bet ir parduoti elektrą. Tačiau apsimoka tai ar ne, kol kas sunku spręsti ar daryti kokias nors išvadas. Veiklos laikas dar pernelyg trumpas.

Kalbant apie tolesnę perspektyvą, Lietuvoje rinka nedidelė, tačiau yra planai sukurti Baltijos šalių elektros biržą, kuri kažkada įsijungtų į Skandinavijos elektros prekybos sistemą. Tuomet atsivertų kur kas didesnės galimybės verslui.