- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamentui paskelbus apie mažėjantį moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį šalies ūkyje, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Donatas Paulauskas sako, kad, nepaisant kiek gerėjančios situacijos šioje srityje, ryškios pažangos lyčių lygybės klausimu Lietuvoje nėra. Jo teigimu, esminės mažėjančio atlyginimų atotrūkio priežastys yra makroekonominės.
„Europos Sąjungos kontekste mes visai neblogai atrodome, nes toks rezultatas yra žemiau vidurkio, tad tai – visai neblogai. Aišku, tas pagerėjimas, palyginti su 2018 metais, yra nedidelis – 0,6 procentinio punkto, bet vėlgi turime suprasti, kad ilgus metus Lietuvoje tas atotrūkis tik augo, jis pradėjo mažėti tik pastaraisiais metais. Aš labai norėčiau pasakyti, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio sumažėjo dėl to, kad Lietuvoje padaugėjo lyčių lygybės, bet to nepavyksta pasakyti, nes visi indeksai, visi duomenys signalizuoja, kad su lyčių lygybe Lietuvoje progreso nėra, šita sritis yra pakankamai apleista ir pokyčių niekaip nematome“, – sakė tarnybos atstovas.
Anot pašnekovo, pamažu atsiranda vis daugiau verslo organizacijų, valstybės įstaigų, kurios susidomi lygiomis galimybėmis ir kaip jas diegti savo įmonėje, bet tai – tik saujelė darbdavių, kuriems iš tikrųjų rūpi, kaip sumažinti darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų.
„Nepasakyčiau, kad situacija darbo rinkoje lyčių lygybės ir atlyginimų požiūriu atsirado dėl to, nes visi tapo sąmoningi ir pradėjo iš tikrųjų žiūrėti, matuoti tuos atotrūkius ir galvoti, kaip lygiau paskirstyti atlyginimą už vienodą ar panašų darbą. Ką mes matome ir ką ekonomistai šneka, kad šitie pokyčiai tarp vyrų ir moterų atlyginimų įvyko dėl makroekonominių priežasčių – didėjo vyrų nedarbas, ypatingai regionuose. Matome, kad moterų nedarbas šiek tiek mažėjo 2019 metais, taip pat viešojo sektoriaus atlyginimų kilimas, jis taip pat prisidėjo prie to, kad moterų atlyginimai augo šiek tiek sparčiau nei vyrų“, – priežastis vardijo D. Paulauskas.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos eksperto teigimu, jo nenustebino Statistikos departamento pateikti duomenys, kad didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pernai buvo finansinės, draudimo veiklos įmonėse bei informacijos ir ryšių bendrovėse.
„Tradiciškai tokie duomenys ateina, kiekvienais metais mes matome labai panašų reitingavimą. Finansų, draudimo veikla, informacijos ir ryšių – jos visada yra tos, kur atlyginimų atotrūkis yra didžiausias. Pasakyti, kodėl būtent jose, pakankamai sudėtinga, pats esu klausęs bankų atstovų, kodėl būtent jų sektoriuje yra tokia situacija. (...) Turbūt reikėtų atskiro tyrimo, įvertinimo, kodėl situacija yra tokia“, – Eltai sakė jis.
Iliustracijai D. Paulauskas pateikė pavyzdį apie neseniai Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) paskelbtą tyrimą. Tarnyba, kaip pasakojo pašnekovas, finansų ir draudimo sektoriaus įmonėse atliko patikrinimus, susijusius su darbo užmokesčiu. Išvadose, anot tarnybos atstovo, buvo konstatuota, kad įmonės lygių galimybių priemones įgyvendina formaliai, taip pat buvo užfiksuota atvejų, kai moterims nebuvo mokamas vienodas darbo užmokestis už vienodą ar tos pačios vertė darbą.
D. Paulausko manymu, tam, kad moterų ir vyrų atlyginimų užmokesčio atotrūkis mažėtų sparčiau, o bendra situacija šalyje dėl lyčių lygybės gerėtų, trūksta lyderių svarbiausiose valdžios institucijose. Pasak pašnekovo, būtinas ir suvokimas – lyčių lygybė yra itin svarbi viešosios politikos sritis ir jai būtina skirti atitinkamą dėmesį.
„Šitas klausimas (lyčių lygybės – ELTA) yra paliktas be lyderio ir mes valdžios sluoksniuose neturime kalbančių žmonių, kuriems tikrai rūpėtų šitas klausimas. Visgi noriu priminti, kad lyčių lygybė yra tokia pat svarbi viešosios politikos sritis kaip ir kitos. Jei kovojame su korupcija, ekonominiu šešėliu, nedarbu, tai mes turėtume lygiai taip pat kovoti su lyčių nelygybe, nes tai liečia visą mūsų visuomenę, nekalbame apie kažkokias mažas suinteresuotų asmenų grupeles. Kadangi nežiūrime į šitą temą rimtai, neturime lyderių, todėl ir stagnuojame“, – teigė D. Paulauskas.
Kaip penktadienį pranešė Statistikos departamentas, praeitais metais moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, sudarė 12,4 proc. ir, palyginti su užpernai, sumažėjo 0,6 procentinio punkto.
Anot departamento, didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 36,3 proc., informacijos ir ryšių – 30,2 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 26,8 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslo konfederacija nesupranta, kodėl vieniems galima dirbti, o kitiems – ne
Verslo konfederacija nesupranta, kodėl maisto prekybos centrai, ne visada ribojantys lankytojų skaičių, puikiausiai veikia, o ne maisto prekių parduotuvės su didesniu nei 300 kvadratinių metrų plotu dirbti negali, praneša LNK žinių tarnyba. ...
-
Laisvės partijos frakcija ragina Vyriausybę atverti parduotuves, muziejus, lauko kavines5
Laisvės partijos frakcija Seime ragina Vyriausybę švelninti karantino sąlygas, sudarant galimybę dirbti visoms parduotuvėms, muziejams, lauko kavinėms. ...
-
Vyriausybės ekspertų taryba siūlo atverti daugiau prekybos vietų2
Vyriausybės ekspertų taryba siūlo atverti daugiau prekybos vietų, informavo premjerės atstovė. ...
-
Situacija darbo rinkoje: kauniečiai nenori dirbti vairuotojais, statybininkais, pardavėjais?10
Apžvelgus situaciją darbo rinkoje ir sulyginus dviejų Lietuvos didžiųjų miestų duomenis, kyla klausimas: gal kauniečiai labai išrankūs ir neskuba darbintis vairuotojais, statybininkais, pardavėjais, nesirenka kitų darbų ten, kur siūlo Užim...
-
G. Nausėda: valstybinės žemės politika turi tapti integralia šalies politikos dalimi
Pirmadienį įvyko Prezidentūros organizuota nuotolinė diskusija, skirta reikalingiems pokyčiams valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo politikoje aptarti. ...
-
Užimtumo tarnyba: didėja darbo rinkos aktyvumas
Šalies darbo rinkoje vasarį fiksuojami teigiami pokyčiai: per mėnesį darbo neturinčių asmenų skaičius sumažėjo penkiais tūkstančiais – iki 277 tūkst. Iš viso tai sudarė 16,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Re...
-
A. Bilotaitė: diskusijos dėl verslo atlaisvinimo vyksta1
Verslams prašant leisti atnaujinti veiklą, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad diskusijos vyksta, o išgryninus sprendimus jie bus svarstomi Vyriausybės posėdžiuose. ...
-
VMI jau pervedė 4,2 mln. eurų GPM permokos
Praėjusią savaitę prasidėjus 2020 metų pajamų ir turto deklaravimui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) daugiau nei 14 tūkst. žmonių jau grąžino virš 4,2 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokų. ...
-
Smulkieji verslininkai: toliau ribojant veiklą, 40 proc. prekybininkų laukia bankrotas2
Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi...
-
Vilnius prašo lėšų studijai, kuri įvertintų galimą Astravo AE taršos poveikį požeminiams vandenims2
Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu skirti lėšų galimybių studijai, kuri įvertintų Neries upės užteršimo riziką ir radiacinės taršos poveikį požeminiams vandeni...