- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekspertai teigia, kad Lietuvoje socialinė atskirtis po truputį mažėja, bet tempai galėtų būti greitesni.
Vyriausybės nacionalinio saugumo būklės ataskaitoje socialinė atskirtis įvardinta tarp vidaus pavojų ir grėsmių.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Šiaurės Europos studijų centro vadovas Liutauras Gudžinskas teigia, kad situacija yra kontroliuojama, o pablogėtų tik smarkiai išaugus nedarbui, ypač tarp jaunimo.
Politologas pažymėjo, jog Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, skurdo ir socialinės atskirties rizikos laipsnis krito, bet dėl krizės 2009 metais rodikliai vėl pablogėjo.
„2005-2013 metais žmonių, esančių rizikos zonoje, sumažėjo nuo 41 iki 31 proc. Visgi tai prastesnis rodiklis nei ES vidurkis - 24,5 proc. - ir dalies mūsų kaimynių. Pavyzdžiui, Estijoje žmonių, patiriančių skurdo ar socialinės atskirties grėsmę 2013 metais buvo 23,5 proc., Lenkijoje - 25,8 proc. Reikia pažymėti, kad geriausia padėtis Lietuvoje šiuo atžvilgiu buvo 2008 metais. Vėliau smarkiai išaugo, o pastaruoju metu palaipsniui krito. Taigi, situacija yra kontroliuojama ir po truputį gerėja, tačiau ne tokia gera kaip dalyje kitų pokomunistinių ES valstybių narių“, - BNS komentavo politologas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Europos socialinio teisingumo indeksą Lietuvą iš naujųjų ES šalių lenkia čekai, slovėnai ir estai. „Turbūt pagrindinis veiksnys, galintis paaiškinti skirtumus, ypač kalbant apie Baltijos šalis, yra valdymo kokybė, struktūrinių viešojo sektoriaus reformų stoka, korupcijos kontrolė“, - sakė VU TSPMI dėstytojas.
Vyriausybės pateikiamoje nacionalinės saugumo būklės 2014 metais ataskaitoje netolygi ir socialinė raida įvardijama kaip viena iš vidaus rizikos grėsmių.
Dokumente rašoma, kad šalies regionai smarkiai atsilieka nuo didžiųjų šalies miestų, o socialinės ir ekonominės raidos netolygumams turėjo dar neįveikti pasaulinės finansinės krizės socialiniai padariniai ir Europoje susiformavusi nepalanki geopolitinė padėtis.
Pasak ataskaitos, atsigaunanti ekonomika sudarė galimybę didėti gyventojų darbo pajamoms, tačiau socialinės išmokos nedidėjo, dėl to gilėjo skurdo riziką patiriančių asmenų pajamų atotrūkis nuo skurdo rizikos ribos.
Ataskaitoje pateikiami duomenys, kad skurdą patiria beveik kas trečias kaimo gyventojas, didžiuosiuose miestuose – kas devintas. Skurdo riziką patiria du trečdaliai darbo neturinčių asmenų.
Pasak L.Gudžinsko, didėjant socialinei atskirčiai bei smarkiai išaugus nedarbui, atsirastų grėsmė, kad į politinę areną iškiltų populistinės ar kraštutinės dešinės ir kairės jėgos, o tradicinės partijos prarastų vyraujantį vaidmenį.
„Tai savo ruožtu gali dar labiau susilpninti valstybę ir pasitikėjimą jos institucijomis - tiek iš gyventojų, tiek iš tarptautinių partnerių pusės. Nors vargu ar tai reikštų realios karinės grėsmės padidėjimą, tačiau, be jokios abejonės, informacinė politika, skatinanti abejonės dėl ligšiolinio Lietuvos geopolitinio kurso, būtų veiksmingesnė ir galinti turėti savų politinių padarinių. Kol kas situaciją šiek tiek amortizuoja laisvas darbo jėgos judėjimas, tačiau esant dideliems emigracijos tempams, prastėja ilgalaikis šalies konkurencingumas“, - pažymėjo L.Gudžinskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose1
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai7
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...