- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ką reikštų „Frontex“ misijos nutraukimas? – Info dienos žurnalistai klausė Žmogaus teisių organizacijų koalicijos atstovo Artūro Rudomanskio.
„Jei taip atsitiktų, pirmiausia būtų reputacinė žala. Dabar šnekama apie rekomendacijas, bet nevyriausybinės organizacijos daug nematė dėl to, kad tai yra vidinis dokumentas. Bet jei tos rekomendacijos pasiektų viešumą ir mes matytume visumą, žala galėtų būti didžiulė. Agentūros tikslas yra prisidėti prie Šengeno erdvės ir pagrindinių teisių saugojimo, tai agentūros pasiūlytos rekomendacijos, apie kurias mes dabar kalbame hipotetiškai, jos yra svarbios ir išsidėlioja į visus teisės aktus – ne vien tik su sienos užkardymu. Manau, kad Lietuva prarastų moralinę teisę prašyti pagalbos, nes kai mums pasako, kaip reikėtų, kad būtų kokybiškai, tinkamai, o mes sakome: kas mums patinka, darysime, o kas nepatinka, nedarysime“, – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, žmonės atvyksta į kitas šalis, nes jiems reikia pagalbos – gresia pavojus jų sveikatai, gyvybei ir dėl kitų priežasčių, kurios yra tiksliai išvardytos. Todėl, jei esame demokratinė visuomenė, prisiimanti tarptautinius įsipareigojimus, turime laikytis šių įsipareigojimų. Nes Europos Sąjunga grindžiama kaip laisvių, žmogaus teisių erdvė, kur žmonės yra apsaugoti, todėl turime padėti.
Ką atsakytumėte į tai, kad tai nėra įprasta migracija, o organizuojama Aliaksandro Lukašenkos kaip puolimas, hibridinė ataka prie išorinių Europos Sąjungos sienų? – teiravosi žurnalistai.
Mes turime įsitikinti, dėl ko jie bėga iš savo šalies, palikdami savo šeimas ir kitus artimuosius.
„Tie žmonės atvyksta prašyti prieglobsčio įvairiais būdais, ne tik prie Lenkijos, bet ir Graikijos sienos. Yra daug neįprastų atvejų ir mes turime susitaikyti, kad migracijos gali būti skirtingos, bet tai nepaneigia fakto, dėl ko žmonės bėga. Mes turime įsitikinti, dėl ko jie bėga iš savo šalies, palikdami savo šeimas ir kitus artimuosius, tai, natūralu, jie turi pagrindo dėl ko bėgti. Ir mes turime įsitikinti. Jei mes įsitikiname ir žmogui nenustatomas prieglobstis, įsijungia kiti teisiniai mechanizmai – grąžinimo. O jei nustatome, kad reikalingas prieglobstis, turime organizuoti kitą pagalbą“, – detalizavo A. Rudomanskis.
Maždaug septyni tūkstančiai žmonių buvo išstumti atgal, o apie keturi tūkstačiai pateko į Lietuvą. Pasak Žmogaus teisių organizacijų koalicijos atstovo, tie žmonės yra jau pusę metų yra „įkalinti“ – vieni buvusiuose pataisos namuose, kiti – mobiliuose nameliuose. Kaip bebūtų, jie neturi teisės judėti laisvai. O prieglobsčio prašymas, sakė A. Rudomanskis, nėra nusikaltimas, todėl taip ilgai žmonių laikyti negalima. Prezidentas raginamas vetuoti įstatymo pataisas dėl užsieniečių teisinės padėties. Tai yra dėl padėties tų žmonių, kurie jau yra Lietuvoje, kas blogai su tuo įstatymu?
„Trys punktai: dėl judėjimo laisvės suvaržymo, nes nori apriboti taip, kad dar būtų galima pratęsti iki metų be teismo sankcionavimo, antras dalykas – dėl septynių dienų apskundimų termino. Įsivaizduokite, jei gauni sprendimą iš migracijos departamento, ir teismui tu turi apskųsti per septynias dienas. O jei dar savaitgalis įpuola į tas dienas, tai per penkias dienas apskųsti apygardos teismui migracijos sprendimą. Trečias dalykas – tai, kas susieta su „Frontex“ tema. Mes kalbėjome, kad nesvarbu, kokiu būdu kirto sieną, mes turime išsiaiškinti pagrindą, o tada nustatyti, ar migrantas yra neteisėtas, ar ne“, – sakė pašnekovas.
Vidaus reikalų ministras teigė, kad jei Lietuva paisytų visų „Frontex“ reikalavimų, tai būtų sugrįžtama prie atvirų sienų politikos, o šiuo metu taip negalima. „Mums reikėtų užkardyti priemones, dėl ko tai vyksta, mūsų diplomatija šioje vietoje galėtų suveikti labiau ir pasitelkti daugiau priemonių, kad užkardytų. Mes turime pavyzdžių, kai atskrenda ir išskrenda lėktuvai netgi iš Baltarusijos, tai galbūt reikėtų ieškoti ir kažkokių kietesnių priemonių režimui suvaldyti. Tuomet gal nebūtų tokio masinio atvykimo“, – svarstė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...
-
VSAT: Medininkuose transporto eilės padidėjo, Šalčininkuose – sumažėjo
Nuo kovo Lietuvai uždarius dar du pasienio punktus su Baltarusija, per savaitgalį transporto eilė Medininkuose kiek padidėjo, o Šalčininkuose – sumažėjo, rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. ...