- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet Lietuvoje garsiai nuskambėjo sukčiavimo atvejai, kai tariamai banko vardu šalies gyventojams buvo siunčiamos trumposios žinutės su nuoroda į suklastotą interneto banko prisijungimo puslapį. Kadangi sukčių žinutė buvo atvaizduojama anksčiau iš banko gautų žinučių sraute, kai kuriuos gyventojus tai suklaidino.
Suvedę prisijungimo duomenis ir PIN kodais patvirtinę sukčių inicijuotas operacijas, dalis iš jų neteko pinigų. SEB banko Prevencijos departamento vadovas Audrius Šapola įspėja, kad tokių vadinamąja socialine inžinerija paremtų atakų, kai suklaidinti nukentėjusieji patys sukčiams atskleidžia savo duomenis, ateityje tik daugės.
Sukčiavimo bandymų skaičius nuolat auga, o sukčių naudojamos schemos tampa įvairesnės ir efektyvesnės. Palyginti su įprastomis vagystėmis, rizika įkliūti sukčiaujant elektroniniais kanalais yra daug mažesnė.
„Modernių technologijų ir interneto laikai sukčiavimu besiverčiantiems asmenims yra labai palankūs. Per labai trumpą laiką ir nepatirdami beveik jokių išlaidų sukčiai gali išsiųsti tūkstančius kenkėjiškų el. laiškų ir suklastotų trumpųjų žinučių. Skambučiai telefonu užtrunka kiek ilgiau, tačiau net ir viena užkibusi auka atperka sugaištą laiką, todėl šis sukčiavimo metodas tebėra populiarus“, – pastebi A. Šapola.
Pašnekovas įvardija dar vieną šiuo metu sparčiai populiarėjančią sukčiavimo schemą – sukčiai skambina atsitiktiniais numeriais ir atsiliepusiems gyventojams siūlo itin palankias investavimo galimybes. Dažniausiai skambintojai būna rusakalbiai, prisistatantys investavimo paslaugas teikiančios įmonės atstovais.
„Patikėję lengvo uždarbio galimybe žmonės atiduoda ne tik santaupas, bet ir skolintus pinigus, todėl išviliotos sumos būna labai didelės. Kalbame ne apie tūkstančius, bet dešimtis tūkstančių eurų. Deja, bet tokiais atvejais dažnai nepadeda net ir bandymai įspėti, nes asmuo tiesiog atsisako tikėti, kad yra apgaudinėjimas, ir prašo netrukdyti pasinaudoti pasitaikiusia proga uždirbti“, – pasakoja A. Šapola.
Situacija Lietuvoje prieš penkerius metus, pasak eksperto, buvo geresnė, nes sukčiavimo bandymų buvo mažiau, dabar jų sparčiai daugėja.
„Daugelis mūsų dabar yra bet kam lengvai pasiekiami, apie mus yra labai daug viešai prieinamos informacijos, kurią sukčiai panaudoja personalizuodami atakas. Taip jie išvilioja pinigus iš internete antrosios pusės ieškančių asmenų ar, apsimetę potencialiais darbdaviais, specializuotuose socialiniuose tinkluose susiranda aukų. Be to, sukčiai tyčia labai dažnai skubina auką kuo greičiau imtis veiksmų, nes skubantis, susijaudinęs žmogus lengviau pasiduoda emocijoms ir nustoja racionaliai mąstyti. Sukčiai yra išties įgudę manipuliuoti žmonėmis ir jų emocijomis“, – aiškina pašnekovas.
Planuodami atakas sukčiai taip pat stengiasi specialiai parinkti laiką, kai žmogus bus skubantis ir pavargęs ar, atvirkščiai, atsipalaidavęs, mažiau dėmesingas, todėl susisiekia po darbo valandų, savaitgaliais. Gerai suplanuotos atakos suklaidina net ir tuos žmones, kurie yra daug kartų girdėję apie sukčiavimą.
„Tobulėja technologijos, tačiau kartu su jomis tobulėja ir sukčiai. Taip, kai kurios naujos technologijos padės geriau užkirsti kelią tokiai veiklai, tačiau atsiras ir naujų būdų sukčiauti. Sukčiai naudoja vis sudėtingesnius klaidinimo būdus savo tikslams pasiekti, o jų taikiniu gali tapti kiekvienas iš mūsų. Dėl to turėtume būti budrūs ir kritiškai vertinti tiek gautus pasiūlymus, žadančius greitą uždarbį ar geidžiamą prekę už ypač mažą kainą, tiek ir kiekvieną prašymą atskleisti savo duomenis. Niekas, nei banko, nei policijos ar kitų institucijų atstovai, neturi teisės prašyti atskleisti prisijungimo prie interneto banko duomenis. O jei jungiatės prie interneto banko, patikrinkite jo adresą (ar sutampa su oficialaus puslapio adresu), arba geriausia patys jį suveskite adreso laukelyje“, – pataria SEB banko Prevencijos departamento vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Vasiliauskas: euro zonos eksporto statistika nėra pozityviai nuteikianti9
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad Vokietijos ekonomika po trečiojo ketvirčio parodė tam tikrus atsigavimo ženklus. ...
-
Daugiausia verslo liudijimų – kirpėjams ir kosmetologams1
Daugiausia verslo liudijimų lapkritį išduota kirpyklų, kosmetikos salonų, soliariumų veiklai, statybos darbams, prekybai ne maisto produktais. ...
-
Į Lietuvos iždą įplaukė 300 mln. eurų – antroji EIB paskolos dalis14
Penktadienį į valstybės iždą įplaukė antroji 1,3 mlrd. eurų Europos investicijų banko (EIB) paskolos dalis – 300 mln. eurų. ...
-
Valdantieji persigalvojo – taršių automobilių mokestį siūlo nuo 2020-ųjų liepos6
Valdantieji taršių automobilių mokestį siūlo įvesti ne nuo kitų metų balandžio, kaip numatyta Seimo po svarstymo penktadienį pritartame projekte, o nuo liepos. ...
-
Apklausa parodė: Lietuvoje taupo beveik visi9
Absoliuti dauguma žmonių Lietuvoje stengiasi sutaupyti ir ieško akcijų, mažų kainų ar naudoja kitus taupymo būdus, rodo „Spinter“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Net 92 proc. šalies gyventojų teigia, kad apsipirkdami s...
-
G. Nausėda prašys ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams10
Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad sieks užsitikrinti svarią Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslams. ...
-
Kredito sutartys: susikoncentravus į įmoką pristinga dėmesio kitoms sąlygoms
Sutartis reikia skaityti, pasakys jums teisininkai. O kredito sutartis – ypač, papildys asmeninių finansų ekspertai. Tačiau skolindamiesi vartojimo reikmėms Baltijos šalių gyventojai aukščiausiu prioritetu laiko įmokos sumą, o tole...
-
V. Šapoka atskleidė, kada paaiškės galutinis biudžeto projekto variantas5
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Vyriausybė galutinį biudžetą, dėl kurio bus balsuojama Seime, pateiks kitą antradienį. Tą dieną numatytas jo priėmimas. ...
-
Seimo komitetas nepalaiko teisininkų išvados dėl bankų pelno mokesčio1
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) penktadienį nepritarė Seimo teisininkų išvadai, kritikuojančiai valdančiųjų planą nuo sausio papildomai apmokestinti bankų pelną. ...
-
Seime skinasi kelią savivaldybių vidaus sandorių liberalizavimas2
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė savivaldybių vidaus sandorių liberalizavimui, nors pats Seimas užpernai buvo juos sugriežtinęs. ...