- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet Lietuvoje garsiai nuskambėjo sukčiavimo atvejai, kai tariamai banko vardu šalies gyventojams buvo siunčiamos trumposios žinutės su nuoroda į suklastotą interneto banko prisijungimo puslapį. Kadangi sukčių žinutė buvo atvaizduojama anksčiau iš banko gautų žinučių sraute, kai kuriuos gyventojus tai suklaidino.
Suvedę prisijungimo duomenis ir PIN kodais patvirtinę sukčių inicijuotas operacijas, dalis iš jų neteko pinigų. SEB banko Prevencijos departamento vadovas Audrius Šapola įspėja, kad tokių vadinamąja socialine inžinerija paremtų atakų, kai suklaidinti nukentėjusieji patys sukčiams atskleidžia savo duomenis, ateityje tik daugės.
Sukčiavimo bandymų skaičius nuolat auga, o sukčių naudojamos schemos tampa įvairesnės ir efektyvesnės. Palyginti su įprastomis vagystėmis, rizika įkliūti sukčiaujant elektroniniais kanalais yra daug mažesnė.
„Modernių technologijų ir interneto laikai sukčiavimu besiverčiantiems asmenims yra labai palankūs. Per labai trumpą laiką ir nepatirdami beveik jokių išlaidų sukčiai gali išsiųsti tūkstančius kenkėjiškų el. laiškų ir suklastotų trumpųjų žinučių. Skambučiai telefonu užtrunka kiek ilgiau, tačiau net ir viena užkibusi auka atperka sugaištą laiką, todėl šis sukčiavimo metodas tebėra populiarus“, – pastebi A. Šapola.
Pašnekovas įvardija dar vieną šiuo metu sparčiai populiarėjančią sukčiavimo schemą – sukčiai skambina atsitiktiniais numeriais ir atsiliepusiems gyventojams siūlo itin palankias investavimo galimybes. Dažniausiai skambintojai būna rusakalbiai, prisistatantys investavimo paslaugas teikiančios įmonės atstovais.
„Patikėję lengvo uždarbio galimybe žmonės atiduoda ne tik santaupas, bet ir skolintus pinigus, todėl išviliotos sumos būna labai didelės. Kalbame ne apie tūkstančius, bet dešimtis tūkstančių eurų. Deja, bet tokiais atvejais dažnai nepadeda net ir bandymai įspėti, nes asmuo tiesiog atsisako tikėti, kad yra apgaudinėjimas, ir prašo netrukdyti pasinaudoti pasitaikiusia proga uždirbti“, – pasakoja A. Šapola.
Situacija Lietuvoje prieš penkerius metus, pasak eksperto, buvo geresnė, nes sukčiavimo bandymų buvo mažiau, dabar jų sparčiai daugėja.
„Daugelis mūsų dabar yra bet kam lengvai pasiekiami, apie mus yra labai daug viešai prieinamos informacijos, kurią sukčiai panaudoja personalizuodami atakas. Taip jie išvilioja pinigus iš internete antrosios pusės ieškančių asmenų ar, apsimetę potencialiais darbdaviais, specializuotuose socialiniuose tinkluose susiranda aukų. Be to, sukčiai tyčia labai dažnai skubina auką kuo greičiau imtis veiksmų, nes skubantis, susijaudinęs žmogus lengviau pasiduoda emocijoms ir nustoja racionaliai mąstyti. Sukčiai yra išties įgudę manipuliuoti žmonėmis ir jų emocijomis“, – aiškina pašnekovas.
Planuodami atakas sukčiai taip pat stengiasi specialiai parinkti laiką, kai žmogus bus skubantis ir pavargęs ar, atvirkščiai, atsipalaidavęs, mažiau dėmesingas, todėl susisiekia po darbo valandų, savaitgaliais. Gerai suplanuotos atakos suklaidina net ir tuos žmones, kurie yra daug kartų girdėję apie sukčiavimą.
„Tobulėja technologijos, tačiau kartu su jomis tobulėja ir sukčiai. Taip, kai kurios naujos technologijos padės geriau užkirsti kelią tokiai veiklai, tačiau atsiras ir naujų būdų sukčiauti. Sukčiai naudoja vis sudėtingesnius klaidinimo būdus savo tikslams pasiekti, o jų taikiniu gali tapti kiekvienas iš mūsų. Dėl to turėtume būti budrūs ir kritiškai vertinti tiek gautus pasiūlymus, žadančius greitą uždarbį ar geidžiamą prekę už ypač mažą kainą, tiek ir kiekvieną prašymą atskleisti savo duomenis. Niekas, nei banko, nei policijos ar kitų institucijų atstovai, neturi teisės prašyti atskleisti prisijungimo prie interneto banko duomenis. O jei jungiatės prie interneto banko, patikrinkite jo adresą (ar sutampa su oficialaus puslapio adresu), arba geriausia patys jį suveskite adreso laukelyje“, – pataria SEB banko Prevencijos departamento vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų6
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas3
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...