Apie tai LNK pokalbis su „Swedbank“ Finansų instituto eksperte Justina Bagdanavičiūte.

„Pasitaupyti reikia iš anksto. Manau, tai tik preliminarios statistikų prognozės, reali suma gali būti tikrai daug didesnė. Per atostogas mes linkę sau daugiau leisti, elgiamės spontaniškau, ne viskas vyksta pagal planą, todėl ir išlaidų būna daugiau“, – sakė specialistė.

– Ar karas daro įtakos žmonių planams ir jų išleidžiamoms sumoms per atostogas?

– Finansų instituto atliktos apklausos duomenimis, geopolitinė įtaka bent 52 proc. respondentų visiškai neturi įtakos ir jie neketina keisti atostogų planų. 16 proc. planuoja išleisti mažiau. 7 proc. teigia, kad leis sau viską, nes neaišku, kada vėl galės sau tai leisti.

– Ar žmonės išmoko planuoti ir taupyti atostogoms, ar tai spontaniškas pirkinys? Kaip spontaniškumas vėliau atsiliepia žmonių biudžetui?

– Respondentai pasidaliję į apylyges dalis. Iš anksto atostogoms nesiruošia ir papildomai netaupo 47 proc. respondentų. Bet yra 53 proc. respondentų, kurie kažkiek taupo. Respondentų skaičius pasiskirsto po 10 proc., kas taupo aprie mėnesį, du, penkis ir pan. Apklausą atliekame ne vienus metus, todėl pastebėjome, kad padidėjo dalis respondentų, kurie pradeda atostogoms taupyti šešis mėnesius ir daugiau iki atostogų pradžios. Šiais metais – 14 proc., o 2018 m. buvo tik 5 proc. Didėja sąmoningumas, kad reikia planuoti ir taupyti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Bet ar jis nepaveiktas pandemijos, kai žmonės dvejus metus buvo priversti būti namuose, todėl taupymas vyko natūraliai?

– Taip, bet mes kalbėjome konkrečiai apie atostogas ir taupymą joms. Manau, žmonės dabar planuoja ir didesnes, ir tolimesnes keliones, todėl jiems gali reikėti daugiau pinigų. Su tokia viltimi gyvena 14 proc.

– Jūsų tyrimai rodo, kad žmonės per atostogas išleidžia daugiau nei įprastą mėnesį. Vadinasi, jie pasitaupo?

– Tiek asmeninė patirtis, tiek tyrimas rodo, kad atostogų metu netaupome. Pagal tyrimą išlaidos būna bent dvigubai didesnės – taip sakė 46 proc. respondentų, o tris ar keturis kartus didesnės išlaidos būna apie 20 proc. respondentų. Natūralu, kad reikia pasitaupyti. Bet galbūt santaupos būna iš indėlių, ką sutaupėme pandemijos metu ir pan.

– Kaip pakeisti įpročius, rasti neskausmingą taupymo receptą?

– Planuoti. Kad ir kaip tai atrodytų sudėtinga, nemalonu ar nepriimtina, bet tai reikėtų daryti, kad po smagių atostogų neištiktų finansinė krizė, kai reikia ištempti iki atlyginimo, nėra pinigų būtinoms išlaidoms. Paskirstyti, kiek galima leisti kelionei, maisto išlaidoms, pramogoms ir pan.

– Kur problema, kad taupymas didesniems pirkiniams netampa įpročiu?

–Žmonės nelabai racionalūs. Dalis yra, kuri tikrai taupo ir supranta, bet dalis veikiami emocijų ir spontaniškų pirkinių. Dėl trumpalaikių malonumų atitoliname didesnį pirkinį ar tikslą.