Iš valdančiosios koalicijos atstovų sudaryta darbo grupė svarstys galimybes didinti šiemet įsigaliojusį cukraus mokestį, labiau apmokestinti azartinius lošimus.
„Jeigu kalbame apie (...) cukraus akcizo peržiūrą ir loterijų lošimų mokesčius, apie papildomai galimai 70 mln. eurų pajamų, tai yra (...) pleistras ant atviro lūžio“, – ELTAI komentavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Anot jos, šiemet per pirmuosius tris metų ketvirčius iš cukraus mokesčio jau surinkta 27 mln. eurų, Finansų ministerija projektuoja, kad surinkimas šiemet iš viso gali pasiekti apie 40 mln. eurų.
„Tikrai tokios sumos nieko negelbės“, – komentavo ekonomistė.
Jai antrino ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr. ekspertas Ernestas Einoris. Pasak jo, matant projektuojamas išlaidas valstybės skolai aptarnauti, akivaizdu, kad reikia ieškoti kitų sprendimų.
„Valstybė kitąmet ketina skolintis 5,7 mlrd. (eurų – ELTA) Sugretinant su šita suma, tie 30 mln. (eurų – ELTA) iš cukraus mokesčio tikrai nėra sprendimas, tai iš esmės situacijos pakeisti negali“, – ELTAI teigė jis.
„Net jei ir kalbame apie tuos 70 mln. (surinktų eurų – ELTA), apie kuriuos kalbėjo premjeras iš visų „nuodėmės mokesčių“, tai turbūt sumažintų deficitą iki 0,1 proc. Tai yra tik lašas jūroje, palyginus su tuo, kokio dydžio yra deficitas“, – pažymėjo ekonomistas.
Pasak Ž. Simonaitytės-Vasiliauskienės, numatomas dar visai neseniai įvesto cukraus mokesčio didinimas Lietuvos mokestinei sistemai stabilumo neprideda.
„Kalbame apie mokestį, kuris buvo įvestas prieš mažiau negu metus. Ir tada vėl jau yra numatomas jo kažkoks keitimas, kai net nėra objektyvių kažkokių duomenų kaip atrodo jo surinkimas, kaip tai paveikia rinką, kokia yra situacija. Tai, turbūt, vėl neprisideda prie Lietuvos mokestinės sistemos stabilumo“, – teigė LPK atstovė.
Jos teigimu, dėl sistemos stabilumo nebuvimo kenčia ir verslas.
„Visi kalba, kad stabilumą reikėtų išlaikyti ir kuo mažiau pokyčių reikėtų daryti, nes verslas nuo to kenčia“, – pridūrė Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Sumažinus darbuotojų viešame sektoriuje, būtų galima sutaupyti 250 mln. eurų
Kaip alternatyvą augančio deficito iššūkiams spręsti ekspertai siūlo atsigręžti ne į pajamų, tačiau į išleidžiamų lėšų eilutes. Pasak jų, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip būtų galima suvaldyti išlaidas, kurios auga greičiau nei ekonomika.
„Manau, kad šiuo metu, ką būtų tikslingiausia daryti, tai žiūrėti ne į pajamų pusę, o į išlaidų. Žiūrėti, kaip suvaldyti išlaidas, kurios auga gerokai greičiau, negu auga ekonomika“, – ELTAI kalbėjo E. Einoris.
Pasak Ž. Simonaitytės-Vasiliauskienės, į kitų metų biudžetą siūloma įtraukti ne tik daug trumpalaikių, tačiau ir tokių išlaidų, kurių poveikis išliktų ilgesnį laiką.
„Visą laiką pats geriausias būdas, kurį mes galėtume daryti, tai tiesiog planuoti mažiau išlaidų. Kitais metais į biudžetą yra numatyta įtraukti labai daug naujų išlaidų. Ir ne trumpalaikių, ne tokių, kurios sprendžia vienokias ar kitokias problemas, bet išlaidų, kurios liks ilgam“, – sakė ekonomistė.
Kalbėdama apie augančias išlaidas, LPK atstovė išskyrė viešojo sektoriaus sritį ir jo efektyvumą.
„Norėtųsi, kad įvyktų ir kažkoks reikšmingesnis peržiūrėjimas jau metai iš metų esančių išlaidų kategorijų, kurios pučiasi. Žiūrint į Lietuvos viešojo sektoriaus efektyvumą, kažkokios didelės naudos jis smarkiai nekuria“, – teigė Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
LLRI vyr. ekspertas E. Einoris taip pat pažymėjo, kad sumažinusi darbuotojų skaičių viešajame sektoriuje valstybė galėtų sutaupyti apie 250 mln. eurų.
„(Reikėtų – ELTA) peržiūrėti, dėl ko auga darbuotojų skaičius viešojo valdymo srityje ir bent jau išsikelti ambicijas sugrąžinti darbuotojų lygį į 2019 metų lygį, tai yra sumažinti jį 7 tūkst.“, – kalbėjo ekspertas.
„Vien dėl to jau būtų galima sutaupyti 250 mln. (eurų – ELTA) darbo užmokesčiui (DU) ir tai būtų ženkliai didesnė suma, negu planuojama surinkti iš didesnių „nuodėmės“ mokesčių“, – tikino E. Einoris.
Kaip skelbė ELTA, 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Visgi pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė, kad papildomas azartinių lošimų, saldintų gėrimų apmokestinimas neatneštų daug papildomų pajamų į biudžetą, tačiau vis tiek prisidėtų mažinant limitus viršijantį deficitą.
Naujausi komentarai