Ekspertai: panaudotos padangos galėtų atpiginti kelių tiesimą

Jie įvertino Seime kilusią iniciatyvą keliams panaudoti senas padangas ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos.

Moksliniai tyrimai palankūs iniciatyvai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas Virgaudas Puodžiukas teigia, kad Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog galima efektyviai panaudoti perdirbtas padangas bitumui, taip gerinant jo elastines savybes.

„Šiuo metu bitumai turi daug gerų ir blogų savybių. Jie neatlaiko šaltų temperatūrų, trūkinėja (...) Toms blogoms savybėms panaikinti dedami polimerai, gaminami modifikuoti bitumai. Bet tų polimerų vietoje gali būti dedama ir guma, perdirbant padangas. (...) Tyrimai parodė, kad gumos priedai puikiai pakeičia polimerus. (...) Tai yra gerokai pigiau“, – BNS sakė VGTU Kelių katedros vedėjas V. Puodžiukas.

Pasak jo, universitete neseniai atliktas išsamus tyrimas parodė, kad panaudojus perdirbtas padangas, keliai būtų tinkami ir Lietuvos klimato sąlygomis.

Vilniaus kelių ir inžinerinių tinklų tiesimo bendrovės „Fegda“ direktorius Žydrius Baublys teigia, kad tokia iniciatyva įgyvendinama Lenkijoje. Anot jo, guma modifikuotas bitumas yra šiek tiek pigesnis. Jeigu Lietuvoje pavyktų realizuoti tokius sprendimus, jie kelių tiesimo bendrovėms galėtų būti patrauklūs.

„Lenkijoje bitumo gamybos įmonės – tiek „Orlen“, tiek „Lotos“ – perdirbtas padangas naudoja bitumui modifikuoti. Jeigu Lietuvoje „Orlen“ (Mažeikiuose – BNS) tuo užsiimtų, gal būtų visai nieko – vietoj polimero būtų dedamos gumos granulės. Tokia praktika pasaulyje yra. (...) Jeigu tas modifikuotas bitumas būtų pigesnis už plastiku modifikuotą bitumą, mes automatiškai jį pirktume dėl komercinių interesų“, – BNS sakė Ž. Baublys.

Atliekų tvarkymo bendrovės „Ekobazė“ akcininkas Marius Kubilius įsitikinęs, kad perdirbtų padangų panaudojimas tiesiant kelius yra sveikintina iniciatyva.

„Labai teigiamai žiūriu. Jeigu Lietuvoje mums pavyktų įteisinti ar prievolę, ar sukurti ekonominius mechanizmus, kad kelininkai būtų suinteresuoti naudoti granules, pagamintas iš padangų, asfaltbetonio gamybai, tai būtų didelis pranašumas Lietuvos ekonomikai“, – BNS sakė M. Kubilius.

Reikia pasirinkti padangų panaudojimo būdą

Vis dėlto specialistai teigia, kad padangų panaudojimo keliams efektas priklauso nuo konkrečios technologijos.

„Mes tą bitumą galėtume naudoti, aišku, jis truputį problematiškesnis, negu su įprastais polimerais, nes gamyklai užsikimšimų pavojus padidėja, bet šiaip tai yra visai įmanoma. Technologinis procesas pasunkėtų“, – teigė „Fegdos“ vadovas Ž. Baublys.

Savo ruožtu mokslininkas V. Puodžiukas akcentuoja, kad reikia orientuotis būtent į bitumo modifikavimo metodą, o ne naudoti padangas kaip užpildą.

„Kai kas naudoja gumos priedus kaip užpildą vietoje mineralinės medžiagos. Ir Lietuvoje anksčiau buvo patirtis, kad ir sporto aikšteles įrengia su gumos priedais. Tai jau yra kita taikymo sfera. Tada gauname kažkiek prastesnę medžiagą, galbūt čia nėra tas gumos naudojimas, kuris pagerina asfaltbetonio savybes, bet jinai tampa galbūt labiau taikytina dviračių takams, sporto aikštelėms“, – BNS sakė V. Puodžiukas.

„Fegdos“ vadovas taip pat teigia, kad idėjos sėkmė priklauso nuo Seime kilusios iniciatyvos realizavimo.

„Nežinau, ką tiksliai galvojo Seimo nariai, bet kitas variantas yra gumą susmulkinti ir kaip dulkes ją panaudoti asfalto gamyboje“, – sakė Ž. Baublys.

Jis pats teikia pirmenybę bitumo modifikavimo variantui. Kartu perspėja vengti polinkio „viską, kas yra atliekos, sudėti į asfaltą“, nes tuomet tikrai kiltų klausimas dėl kelių kokybės.

„Ekobazės“ akcininkas M. Kubilius teigė, kad Lietuvoje padangų atliekos iš esmės tvarkomos gerai: dalis perdirbama, dalis išvežama sudeginti.

„Nėra, kad būtų kaip Estijoje, kur poroje vietų padangos yra sukauptos į baisingus kalnus, Rygos centre kalnas padangų. Lietuvoje tokių židinių nematau (...) Kiek padangų Lietuvoje per metus susikaupia, tai preliminariai, tiek ir yra  surenkama ir perdirbama arba sutvarkoma“, – sakė M. Kubilius.

Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika siekia išsiaiškinti, kokiu būdu būtų galima keliams tiesti pritaikyti panaudotas ir nebereikalingas automobilių padangas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas nori sužinoti, kaip kitos valstybės reguliuoja panaudotų padangų perdirbimą ir panaudojimą.

Pasak jo, Lietuvoje kasmet susikaupia apie 30 tūkst. panaudotų padangų, jos teršia gamtą ir neduoda jokios naudos.

Tyrimu siekiama išanalizuoti geriausias padangų tvarkymo praktikas, teisinį reguliavimą, kuris įpareigotų kelių tiesimo įmones naudoti perdirbtas padangas tiesiant kelius. Šis tyrimas taip pat padėtų nustatyti, kokia dalis padangų atliekų turėtų būti kelio sudėtyje.