Keisdami darbą žmonės norėtų uždirbti 15–30 proc. daugiau: ar realu?

  • Teksto dydis:

Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė kandidatų finaliniuose pokalbių dėl darbo etapuose atsisako priimti pasiūlymą, nes neatitinka lūkesčių siūlomi atlyginimai. Žmonės keisdami darbą sako, kad norėtų uždirbti bent 15–30 proc. daugiau nei dabar. O kokia yra realybė, kokiuose sektoriuose įmanoma pasiekti tokių lūkesčių, į LNK žurnalistės klausimus atsakė Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė.

– Ar išties įmanoma keičiant darbą, nekeičiant srities ir nedidinant kompetencijų uždirbti 30 proc. daugiau?

– Na, pirmiausia priklauso nuo to, kokioje srityje dirbate ir kiek uždirbate. Nes tipiškai, kaip buvo ir prieš keletą metų, kaip yra ir dabar, informacinių technologijų, finansų sektoriuje atlygiai yra gerokai didesni nei kitur. Tad jei žmogaus atlyginimas truputėlį atsilieka nuo bendro rinkos vidurkio, tai jam yra didelė tikimybė jį pasididinti. Mūsų visų norai ir apetitas dideli. Iš kitos pusė žmones galima suprasti ir ne tik žvelgiant iš infliacijos pusės. Ta perkamoji galia, žinoma, sumažėjusi, bet vis dėlto žmogus, nutaręs keisti darbą, prisiima ir tam tikrą riziką. Turi suprasti, kad jei eina į kitą darbą ir jeigu toje įmonėje situacija taps prastesnė, su kuriais pirmiausia darbuotojais bus atsisveikinta – didelė tikimybė, kad su tais, kurie atėjo paskutiniai. Tad prisiimdamas tokią riziką, žmogus nori turėti truputį didesnį užtikrintumą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar yra priežastis pakeisti darbą, tarkim, jei šiuo metu man trūksta pinigų, noriu daugiau uždirbti, ieškau, kaip išgyventi? Ar vis dėlto geriau bandyti kalbėtis dėl didesnio atlygio su tos pačios įmonės darbdaviu, nes, kaip minėjote, darbo keitimas susijęs ir su tam tikra rizika?

– Manau, kiekvienu atveju reikia labai sąžiningai įsivertinti, kokioje situacijoje esu ir kokį darbą dirbu. Labai dažnai būna, kad žmogus yra tikrai geras specialistas, bet jis pasiekė lubas toje srityje, kurioje dirba. Tikrai taip nebus, kad tas atlygis neribotai augs ar bent su infliacija kartu. Tad reikėtų pasižiūrėti, kiek aš galiu realiai uždirbti, ar tai nėra tos lubos. Būdų tam yra daug. Galima pasikalbėti kad ir su personalo atrankos specialistais. Daug organizacijų daro įvairias atrankas ir padės susigaudyti, kiek tie lūkesčiai adekvatūs. Ir jeigu tos lubos pasiektos, belieka galvoti apie savo kompetencijos keitimą ar kėlimą, nes tada gali svarstyti apie kažkokius karjeros pokyčius. Nes už ką organizacija moka? Būtent už sukuriamą vertę ir už prisiimtą atsakomybę. Šiaip, sakyčiau, reikėtų su darbuotoju palaikyti nuolatinį ryšį, bendrauti, nes nebūtinai finansai būna pagrindinė priežastis, dėl ko darbuotojas nori keisti darbą.

Tikrai taip nebus, kad tas atlygis neribotai augs. Reikėtų pasižiūrėti, kiek aš galiu realiai uždirbti, ar tai nėra tos lubos.

 

– Labai svarbų vaidmenį vaidina, žinoma, ir atmosfera darbe, bet kiek dažnai ir kiek kartų, tarkim, per metus reikėtų kalbėtis su darbdaviu apie atlyginimą?

– Skirtingų organizacijų – skirtingi požiūriai ir praktikos. Seniau buvo tipiška praktika, kad kartą metuose aptariame tuos rezultatus ir tada jau darbuotojas tikisi atlygio pakėlimo. Dabar jaunimas yra gerokai drąsesnis ir nori greitesnio pokyčio, mielai drąsiau ir dažniau apie tai kalbasi. Sakyčiau, kad nereikia laukti darbdaviui darbuotojo inciatyvos. Reikėtų dažniau bendrauti su savo darbuotojais, palaikyti ryšį, kad paskui nebūtų tokios staigmenos. Gal kalbame su tuo darbuotoju, kurio atlyginimas tikrai labai mažas ir jam šiandien tikrai reikia pagalbos. Ir pagalvoti, ar aš kaip darbdavys, galiu kažkaip jam pagelbėti. Bet gali būti, kad tam darbuotojui skauda, nes jis tiesiog negali dar vienos prabangios kelionės nusipirkti.

– Kada reikėtų aptarti atlyginimo klausimą?

– Apskritai siūlyčiau pirmojo pokalbio metu pasikalbėti su darbdaviu, kokius jis turi atlyginimų lūkesčius ir kaip jis mato tai, ką siūlo. Apskritai kalbant negali žmogui rekomenduoti elgtis vienaip ar kitaip, nes skiriasi kiekvienas žmogus ir kiekviena organizacija. Viena galbūt gali mokėti daugiau, kita ir prie geriausių norų negalės to padaryti. Bet jeigu kažkuri pusė per pirmąjį pokalbį tiesiai šviesiai apie tai pasišnekėtų, nereikėtų gaišti laiko kituose atrankos proceso etapuose. Ir darbdaviui nebūtų tų 70 proc. atsisakiusiųjų, kurie nebepriima pasiūlymo, nes galbūt pirmojo etapo metu iškart nebuvo aptartas atlygio klausimas. Ir naiviai buvo tikėtasi, kad tas žmogus dirbs už mažiau.

Kandidatas neturėtų turėti neadekvačių lūkesčių darbdaviui.

 

– Kartais ir žmonių lūkesčiai būna neadekvatūs? 

– Kiekvienas pirmiausiai turi būti atviras pats su savimi. Juk nesvarbu, kiek kartų didesnį atlyginimą gausiu, visada turėsiu, kur tuos pinigus išleisti. Būkime ir sau sąžiningi. Bet yra ir kita medalio pusė. Mūsų verslai neauga po 30 proc. Bet jei verslas tiek auga, gal ir gali mokėti daugiau, čia vėlgi priklauso nuo konkrečios situacijos. Dauguma verslų tikrai taip greitai neauga. Priešingai, jiems tenka ieškoti būdų, kaip sutaupyti. Tad darbuotojas neturėtų turėti neadekvačių lūkesčių darbdaviui. Labai gerai, jeigu įmonė pasiskaičiavus mato, kad gali pagelbėti darbuotojui. O būdai pagalbos gali būti įvairūs. Nebūtinai dabar atlyginimo pakėlimas yra tas sprendimas. Galbūt šį sezoną gali prisidėti tam tikromis išmokomis kompensuojant už šildymo, elektros ar kuro išlaidas. Ir tai jau darbuotojui būtų pagalba.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lietuviskas bonusas

Lietuviskas bonusas  portretas
"Pakelti atlygiunima ir atleisti is darbo!"

Tomas

Tomas portretas
Kai mokesciai vos ne 50% nuo atliginimo, tai ir 3000euru per mazai bus.

Anonimas

Anonimas portretas
Realiausia atlyginimo padidėjimą pasiekti - pakeisti šalį. Jei norite uždirbti dukart daugiau, dirbkite Švedijoje. Keturis kart - Norvegijoje
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių