Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis BNS teigė, jog BVP augimo sulėtėjimo tikėtasi ir tik dėl mažmeninės prekybos augimo rezultatas išliko vis dar geras.

„Kai kurios pramonės šakos gana ženkliai susitraukė. Pavyzdžiui, transporto priemonių, detalių, metalų, gamybos. Tai buvo susiję su Jungtinių Amerikos Valstijų pritaikytais importo tarifais. Bet tuo pačiu metu tvirtai paspartėjo mažmeninės prekybos augimas ir dėl to matėme vis dar bendrą gerą rezultatą“, – BNS komentavo N. Mačiulis.

Jo teigimu, metiniam BVP augimui įtakos turėjo inercija.

Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas sako, kad antrąjį ketvirtį pardavimai didėjo daugelyje svarbiausių sektorių – prekybos, paslaugų, pramonės ir statybos. Jo vertinimu, didėjantis vartojimas, gausėjančios investicijos ir tvirtėjanti užsienio paklausa leidžia tikėtis, kad ekonomika artimiausiais ketvirčiais augs toliau.

„Smuktelėjusi metų pradžioje mažmeninės prekybos apyvarta vėl šturmuoja naujas aukštumas. (...) Didėjo visų pagrindinių prekių grupių pardavimai, o sparčiausiu augimu pasižymėjo internetinė prekyba ir po reikšmingo kryčio atsigaunanti prekyba automobilių degalais. Tokias mažmeninės prekybos tendencijas palaiko nenustojanti augti namų ūkių perkamoji galia“, – pranešime sakė D. Imbrasas.

Tačiau, pasak jo, antrąjį ketvirtį labai suprastėjo namų ūkių nuotaikos, jas blogino ne taip palankiai vertinama jų finansinė padėtis ir jos pokyčiai per pastaruosius 12 mėnesių.

„Dėl to namų ūkiai gali atsargiau vartoti, o tai slopintų ir mažmeninės prekybos apyvartos augimą“, – sakė D. Imbrasas.

Banko „Artea“ ekonomistė Indrė genytė-pikčienė sako, kad nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbto prekybos karo, neapibrėžtumo ir nevienareikšmių signalų kertinėse eksporto rinkose, Lietuvos ekonomika tęsia sėkmingą distanciją.

„Lietuvoje ir toliau tęsėsi apkarpytų palūkanų normų paskatintas ciklinis atsigavimas, didėjo vartojimo indėlis į BVP. Sparčiai augo kreditavimo srautai tiek įmonėms, tiek namų ūkiams. Neblėso nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas“, – pranešime sakė analitikė.

Trumpalaikis augimas „ant steroidų“ pakels BVP indekso kartelę, kurią vėliau pranokti ir išlaikyti tvarius plėtros tempus gali būti labai sudėtinga. Vargu, ar po tokio vakarėlio mums pavyks išvengti sunkių pagirių, bent jau Estijai nepavyko.

Augimo tempas lėtėja

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad ketvirčio ekonomikos augimas perspėja, kad jo tempas lėtėja.

„Lietuvos ekonomika antrą ketvirtį lėčiau augo dėl kuklesnio pramonės indėlio į šalies ūkį, palyginti su pirmu ketvirčiu. Tikėtina, kad lėtėjimą galėjo lemti pramonės sektoriaus įmonių didesni pardavimai pirmą ketvirtį prieš JAV balandį skelbiant naujus muitų tarifus“, – pranešime sakė T. Povilauskas.

Anot jo, namų ūkių vartojimo įtaka BVP augimui buvo teigiama ir tam įtakos turėjo nors ir lėčiau, bet auganti gyventojų perkamoji galia.

Pasak T. Povilausko, statybų sektoriaus įtaka BVP pokyčiui jau veikiausiai buvo neigiama. Dėl sumažėjusio kelių finansavimo statybos darbų apimtis atsitraukė nuo labai aukšto lygio pernai.

Tuo metu transporto sektoriaus indėlis buvo šiek tiek teigiamas, nors kelių transportui pastarieji metai nėra lengvi. Žemės ūkio įtaka ekonomikai antrą ketvirtį turėjo būti minimaliai teigiama – šiemet žieminiais pasėliais apsėti plotai dar truputį padidėjo, o iki vasaros vidurio jų būklė buvo labai gera. Tačiau derliaus nuėmimas vėluoja dėl gausaus lietaus, todėl lūkesčiai dėl puikaus derliaus slopsta.

D. Imbraso vertinimu, ekonomikos augimo tendencija artimiausiu metu neturėtų keistis. Jos aktyvumą turėtų didinti tiek vidaus paklausa, tiek eksportas. Anot jo, investicijas palankiai veiks Europos Sąjungos paramos fondų srautai, tačiau ekonomiką neigiamai veiks padidėję muita ir slopstantis prekių eksportas.

Pasak „Swedbank“ ekonomisto, antrąjį pusmetį augimas taip pat bus šiek tiek lėtesnis dėl lėčiau augančio arba net šiek tiek susitraukiančio eksporto, bet tuo pačiu išliks spartus vartojimo augimas.

„Tai matome tokią dichotomiją – išsiskiriančias perspektyvas eksportuojančių sektorių ir į vidaus rinką orientuoto sektorių“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, ekonomikos dalyvių optimizmą niaukia prekybos suvaržymų nežinomybė, geopolitinės rizikos, konkurencingumo problemos ir nerimas dėl pridėtinės vertės grandinių Europoje atsparumo.

Analitikė taip pat pastebi, kad dėl pensijų sistemos reformos kitų metų prognozę teks gerokai kilstelti, o Lietuvos ekonomikai gresia netvarios ir išbalansuotos raidos atkarpa.

„Estijos pensijų reformos patirtis leidžia manyti, kad reikšminga antros pakopos pensijų fondų lėšų dalis bus įlieta į ekonomiką ir sukels vartojimo šuolį. (...) Trumpalaikis augimas „ant steroidų“ pakels BVP indekso kartelę, kurią vėliau pranokti ir išlaikyti tvarius plėtros tempus gali būti labai sudėtinga. Vargu, ar po tokio vakarėlio mums pavyks išvengti sunkių pagirių, bent jau Estijai nepavyko“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, antrojo ketvirčio Lietuvos BVP metinis siekė 3 proc, o per ketvirtį BVP augo 0,2 procento.