N. Mačiulį kalbino žurnalistas Aurimas Perednis.

– Sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir ES vadovė Ursula von der Leyen pasiekė susitarimą dėl muitų. Susitarta dėl 15 proc. muito eksportui iš ES. Anksčiau buvo kalbama apie 30 proc. tarifą. Kaip tai vertinate?

– Nėra labai netikėta, nes jau buvo užuominų, kad judama būtent prie 15 proc. bazinio tarifo. Kai kuriems sektoriams pasisekė. Jei būtų likęs galioti 25 proc. tarifas, tai automobilius ir detales eksportuoti JAV būtų labai sudėtinga. Aišku, lieka klausimas, ar su 15 proc. ES gamintojai lieka konkurencingi. Turbūt nelabai. Galima svarstyti, kaip tai paveiks mūsų norą vartoti. Vidutinis tarifas iki šiol buvo 2,5 proc., ES truputį aukštesnis, dabar kyla iki 15 proc. Kai kurios prekės ir toliau bus eksportuojamos į JAV, bet, be jokios abejonės, prekybos santykių perdėliojimai, kurių ėmėsi D. Trumpas, turės reikšmingų pokyčių pasaulinei prekybai. Turbūt matysime didesnę infliaciją i mažesnį vartojimą. JAV Centrinio banko tyrimai rodo, kad didžioji našta kris ant JAV gyventojų pečių. Taigi turbūt vartojimas sumažės ir kai kurių prekių bus atsisakoma. Manau, kad dabar matysime trumpalaikę euforiją, bet ekonominis poveikis tikrai bus neigiamas.

– D. Trumpo strategija primena rytietišką turgų. Ar jau galima suprasti, kokie buvo jo siekiai?

– Derybų strategija atrodo chaotiškai: paskelbiami dideli tarifai, tuomet atsitraukiama, derimasi, mažinama, bet pats tikslas labai aiškus. JAV ekonomika patiria rimtų problemų, jas bandoma išspręsti vienu šūviu – importo muitais. Tos problemos – užsienio prekybos deficitas, sumažėjęs užimtumas ir smukusios pramonės gamybos apimtys. Be to, JAV biudžeto deficitas. Jau dabar D. Trumpas džiaugiasi, kad dabartiniais tempais iš muitų į JAV biudžetą pavyks surinkti 300 mln. dolerių. Jo strategija – neapmokestinti savo šalies piliečių, o apmokestinti įmones, kurios nori jiems parduoti. Tačiau našta vis tiek kris ant JAV vartotojų pečių. Derybos su gąsdinimais ir netgi žeminimu buvo chaotiškos, bet D. Trumpo tikslas buvo apskaičiuotas.

– Susidaro įspūdis, kad visa iniciatyva – D. Trumpo rankose. Ar tai rodo ES silpnumą?

– ES yra didelė rinka, didelė ekonomika, bet turi trūkumą – tai nėra viena valstybė, poziciją reikia derinti su 27 valstybėmis. Tai nėra lengva. Prancūzija nori lengvatų žemės ūkio produkcijai, Vokietijai labiau rūpi pramonė ir t. t. Todėl nėra lengva atsilaikyti. Galų gale, šios derybos nebuvo vien ekonominis klausimas. Tiesiogiai nebuvo kalbama, bet viskas siejasi ir su gynyba. D. Trumpas tuo naudojasi. Derybų įsipareigojimas yra pirkti ginkluotę iš JAV. D. Trumpas supranta, kad ES yra pasiryžusi tam skirti milijardus.

Manau, kad dabar matysime trumpalaikę euforiją, bet ekonominis poveikis tikrai bus neigiamas.

– Kokie viso to padariniai gali laukti Lietuvos?

– Pastarąjį ketvirtį Lietuvoje automobilių detalių gamyba buvo smuktelėjusi, nes visoje ES transporto rinkoje yra problemų, be to, buvo sudėtinga eksportuoti į JAV. Kitąmet pramonė turbūt atsidurs eketėj, nes bus sunkiau eksportuoti ne tik į JAV, bet ir į ES rinkas. Konkurencija paaštrės. Kita vertus, dėl Seime priimtų įstatymų gali augti pajamos, o tai gali perkaitinti darbo rinką ir nekilnojamojo turto rinką.

– Kalbėdamas apie įstatymus, turite galvoje mokestinius pakeitimus?

– Trumpuoju laikotarpiu jie neturės poveikio. Ilguoju gali pakenkti, nes Lietuvos mokestinis konkurencingumas šiek tiek sumažėjo. Didžiausias iššūkis laukia dėl pensijų reformos. Panašią situaciją matėme Estijoje, kur maždaug trečdalis gyventojų nutraukė kaupimą. Apklausos rodo, kad panašiai bus ir pas mus. Gali būti, kad iš pensijų fondų bus atsiimta apie 4 mlrd. eurų. Dalis lėšų grįš „Sodrai“. Jei žmonės visas lėšas mestų į vartojimą, pakiltų infliacija.

Tai būtų labai skausminga ateities pensininkams.

– Ar ši reforma gali supurtyti pensijų fondus ir visą pensijų sistemą?

– Jei gyventojai patys neinvestuos ir nekaups, tai gauti adekvačią pensiją iš „Sodros“ po dešimt ar dvidešimt metų gali būti sudėtinga. Yra ir kita rizika. Dalis pinigų grįš į „Sodrą“ ir kas nutiks prieš artėjančius Seimo rinkimus? Politikai, matydami rezerve kelis milijardus, kurie turėtų būti skirti ateities pensininkams, gali jausti labai didelę pagundą paimti vieną kitą milijardą pensijų didinimui. Tai būtų labai skausminga ateities pensininkams.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: