Ekspertai: atostogas ir pensiją reikia planuoti tuo pačiu principu

  • Teksto dydis:

Pensinis amžius sukanka ir gerais, ir blogais laikais, bet dažniausiai – tam tinkamai taip ir nespėjus pasiruošti. Investavimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad jei šis etapas sulauktų bent tiek dėmesio, kiek didesnis pirkinys ar atostogos, nusivylimai būtų retesni.

„Sodros“ duomenimis, pernai gruodį senatvės pensiją šalyje gavo beveik 616 tūkst., arba maždaug kas penktas šalies gyventojas – apytiksliai 2 tūkst. daugiau nei prieš metus. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pažymi, kad toliau dirbti pasirenka palyginti nedidelė pensininkų dalis, o daugumai pensija yra pagrindinės ir vienintelės pajamos.

„Apmaudu, bet nemaža dalis žmonių šiam savo gyvenimo etapui daug dėmesio neskiria, todėl galiausiai atsiduria situacijoje, kuomet smarkiai kritus pajamoms belieka kažkaip bandyti susidoroti su nauja realybe. Nemalonių netikėtumų būtų mažiau, jei į pensiją žvelgtume kaip į atostogų planavimą ar bent kaip į didesnio pirkinio įsigijimą“, – sako T. Gudaitis.

Nemalonių netikėtumų būtų mažiau, jei į pensiją žvelgtume kaip į atostogų planavimą ar bent kaip į didesnio pirkinio įsigijimą.

Pajamų ir išlaidų aritmetika

Nors manoma, kad asmeninių finansų tvarkymas yra sudėtingas, specifinių žinių reikalaujantis dalykas, tačiau realybėje viskas yra gerokai paprasčiau. Ruošdamiesi įsigyti būstą, automobilį ar didelį pirkinį paprastai patys susiskaičiuojame, kokio dydžio išlaidas galėtume sau leisti.

„Pensijos pajamų ir išlaidų planavimo struktūrą geriausiai atitinka atostogos. Jos apima ir tokius būtinus poreikius kaip būstas, maistas, transportas, sveikata bei papildomas išlaidas pramogoms, įvairiems pirkiniams ir kitiems maloniems dalykams. Kur gyvensime ir ką valgysime, kiek pramogausime priklauso nuo turimo biudžeto – tai tikrai paprastas ir nesudėtingas principas. Jį pritaikius pensijos laikotarpiui irgi paaiškėtų, ką ir kurioje, pajamų ar išlaidų, pusėje reikėtų koreguoti“, – teigia asociacijos vadovas.

Vis dėlto, didele problema išlieka tai, kad apie tikėtinas pajamas pensijoje neretai turime tik miglotą supratimą.

Kiek aš turiu pinigų?

Finansų ekspertai pataria kartais pasitikrinti savo pensijų sąskaitą ir kiek joje sukaupta lėšų. Lietuvoje tam skirti II ir III pakopos pensijų fondai. Be to, iš valstybės biudžeto mokamą tikėtiną senatvės pensiją galima sužinoti „Sodros“ puslapyje.

„Tokia kontrolė leidžia ne tik suprasti realią situaciją, bet ir imtis veiksmų, kol tam dar yra laiko. Tik nuo asmeninių pastangų priklauso, kokio dydžio bus ta antroji privati pensija. Užsienyje įprasta, kad pensijų planai vertinami rimtai ir stengiamasi užsitikrinti kuo didesnę sąskaitą. Jei ji nepakankama – kaupiama aktyviau, atidedama jos naudojimo pradžia. Beje, pastarasis pasirinkimas galimas ir mūsų šalies II pakopos fonduose, tokiu atveju pinigai bus tiesiog investuojami toliau“, – aiškina T. Gudaitis.

Jis pataria asmeniniais finansiniais ištekliais pensijos laikotarpiui pradėti periodiškai domėtis kuo anksčiau. Tačiau reikia nepamiršti, kad kuo arčiau pensijos amžius, tuo mažiau erdvės lieka galimiems manevrams.

Viltis – ne planas

Pensija tikrai nėra tas dalykas, apie kurį būtų malonu svajoti ir jam ruoštis. Be to, dirbantiems ir socialinio draudimo mokesčius mokantiems gyventojams užtikrintumo suteikia žinojimas, kad atėjus laikui jie gaus senatvės pensiją.

„Štai todėl pensijos laikas vis dar sutinkamas su daug klaustukų. Tikimasi gauti senatvės pensiją, kažkiek išmokų iš privačios pensijos sąskaitos, kažkaip išlaikyti įprastą gyvenimo būdą. Tačiau viltis nėra planas, ypač kalbant apie finansinius dalykus. Kad ir kaip nesinorėtų, šį neišvengiamą gyvenimo etapą turime planuoti tam, kad jis pateiktų kuo mažiau nemalonių staigmenų“, – primena asociacijos vadovas.

Natūralu, kad kasdienės išlaidos išėjus į pensiją laipsniškai mažėja, tačiau paprastai vis daugiau lėšų prireikia dažnėjančioms sveikatos problemoms spręsti.

„Iki 5 tūkst. eurų II pensijų pakopoje sukaupę žmonės savo santaupas gali atsiimti iš karto. Visi kiti, kurie tam tikrą laiką gaus periodines išmokas arba lėšas pamažu išsigrynins anuiteto pagalba, taip pat pageidautų pirmojo scenarijaus. Vis dėlto, kas mėnesį gaunamas privačiai kauptas pensijos priedas yra pats geriausias būdas užsitikrinti papildomas pajamas ir reikia stengtis, kad jis būtų kuo didesnis“,  – sako T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių