- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bendrosios Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) pernai sudarė 1 proc. BVP. Vertindami šiuos duomenis ekspertai sutinka, kad lėšų, skiriamų MTEP, didėjimas yra džiuginantis, tačiau pažymi, kad itin svarbu nukreipti jas tinkama linkme, kad vykdomi tyrimai būtų prasmingi ir sukurtų kuo didesnę vertę bei grąžą visuomenei.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Eltai teigė, kad MTEP skiriamų išlaidų augimo tendencija Lietuvoje yra džiuginanti, tačiau šalis šiuo rodikliu vis dar smarkiai atsilieka nuo kitų ES valstybių.
„(Išlaidų, skiriamų MTEP – ELTA) augimo tendencija yra džiuginanti. Visgi Lietuvoje net ir po tokio augimo įmonių, universitetų ir valstybės išlaidos tyrimams ir eksperimentinei plėtrai tesudaro mažą (BVP) dalį, lyginant su pažangiausiomis ES šalimis. Mes pagal šį rodiklį esame vieni paskutiniųjų, tad tikrai yra kur pasistiebti ir į ką lygiuotis“, – teigė ekonomistas, pridurdamas, kad visgi lėšų, skiriamų moksliniams tyrimams, augimas turi būti ir natūralus, o tyrimais sprendžiamos problemos – realios.
Tendencija, jog į mokslinius tyrimus šiuo metu daugiausia investuoja privatus sektorius ir mokslo institucijos, anot ekonomisto, yra sveikintina, o šių segmentų bendradarbiavimas dažniausia atveda prie geriausių rezultatų.
Tai, kad daugiausia investuoja įmonės, o ne valstybė, yra sveikintina tendencija.
„Tai, kad daugiausia investuoja įmonės, o ne valstybė, yra sveikintina tendencija. Būtent mokslo institucijos, universitetai ir privatus sektorius apjungdami jėgas turėtų daugiausia investuoti į tyrimus, jų komercializavimą, pritaikymą gyvenimiškų problemų sprendimui ar vartotojų poreikių tenkinimui. Dažniausiai būtent privataus sektorius įmonės, bendradarbiaudamos su mokslo institucijomis, pasiekia geriausių rezultatų“, – tikino jis.
N. Mačiulis pažymi, kad nors moksliniai tyrimai ne visuomet gali garantuoti konkrečius rezultatus, tai neturėtų sustabdyti nuo investicijų į šią sritį.
„Visi investuodami į eksperimentinius tyrimus puikiai supranta, kad ne visuomet jais yra sprendžiama labai konkreti problema iš anksto žinant, kad tyrimo išvados prives prie problemos sprendimo. Labai dažnai eksperimentiniai tyrimai pareikalauja daug išlaidų, kurios nebūtinai duoda labai konkrečius rezultatus (...). Visgi dažnai kažkokio rezultato negavimas savaime irgi yra rezultatas, nes tai parodo, kad galbūt tam tikroje srityje nebereikia papildomų tyrimų“, – sakė jis.
„Investicijos (į MTEP – ELTA) ne visuomet iš karto duoda grąžą, ir ne visuomet duoda garantuotą grąžą, bet tai nereiškia, kad tam nereikia skirti lėšų. Dažnai tie moksliniai tyrimai, kurie pasiteisina, gali duoti labai netikėtų rezultatų ir labai didelę tiek finansinę grąžą, tiek grąžą visuomenei“, – tikino N. Mačiulis.
Tuo tarpu Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pabrėžė, kad iki šiol įmonės susiduria su sunkumais bandydamos įrodyti, jog atliekamas vienas ar kitas tyrimas yra mokslinis, dėl to dažnai atliekamų mokslinių tyrimų net nedeklaruoja.
Vystydami mokslinius tyrimus galime atrasti ypatingų nišų ir dar labiau padidinti savo konkurencingumą ar sumažinti kaštus.
„Vystydami mokslinius tyrimus galime atrasti ypatingų nišų ir dar labiau padidinti savo konkurencingumą ar sumažinti kaštus. Visgi problema, kuri egzistavo visą laiką – įrodyti, kad tai, jog atliekamas darbas yra mokslo tiriamasis darbas yra pakankamai sudėtinga ir labai dažnai įmonės tiesiog nedeklaruoja, kad jos vykdo mokslo tiriamąjį darbą. Lietuvoje iš tiesų labai palanki finansinė terpė moksliniams tyrimams atlikti, (...) gaunama labai palanki pelno mokesčio lengvata“, – teigė ji.
Vertindama, ar dabartinis Lietuvos ateities ekonomikos DNR planas prisidėtų prie MTEP segmento vystymo, R. Skyrienė teigė plane apskritai pasigedusi platesnių galimybių verslui.
„(DNR plane matyti – ELTA) daugiau valstybės sektoriaus projektų, įžvelgiu mažiau galimybių verslui. Todėl truputį neramu, norėtųsi, kad arba verslas būtų aktyvesnis, arba valstybė neskubėtų ir normaliai parengtų kryptis, kuriose tikrai būtų galima sulaukti proveržio ir būtų sukuriama kuo didesnė grįžtamoji vertė“, – Eltai sakė ji.
R. Skyrienė pažymėjo, kad sektoriai, į kuriuos vertėtų investuoti yra biotechnologijos, inžinerija bei atsinaujinanti energetika.
„Bandėme panagrinėti, kokie sektoriai galėtų būti patys tinkamiausi ir išskyrėme keletą patraukliausių. Visų pirma – biotechnologijos: jos ir atsiperka, ir sukuria didelę vertę. Nors pats sektorius nėra didelis, bet valstybės ambicijos didelės – šiame sektoriuje siekiama sugeneruoti net iki 5 mlrd. eurų.
Kitas sektorius – inžinerinė pramonė. Ji jau seniai aptariama kaip perspektyvi ir Lietuvoje puikiai išvystyta, tačiau norisi didesnės pridedamosios vertės ir aukštesnio lygio. Taip pat atsinaujinančios energetikos potencialas dabar yra didžiulis“, – Eltai sakė ji.
R. Skyrienė taip pat pridūrė, kad MTEP idealiu atveju turėtų būti skiriami bent 3 proc. nuo BVP, tačiau pažymėjo, kad „tai yra didžiuliai pinigai, tad nežinia, kada mes tai pasieksime“.
MTEP darbams buvo skirta 483,9 mln. eurų, rodo Statistikos departamento duomenys. MTEP išlaidos, palyginti su 2018 metais, padidėjo 13,5 proc.
Remiantis išankstiniais BVP duomenimis, bendrosios Lietuvos išlaidos MTEP sudarė 1 proc. BVP (2018 metais – 0,94 proc.).
2019 metų daugiausia išlaidų patyrė verslo įmonių sektorius – 208,5 mln. eurų arba 43 proc. visų MTEP išlaidų, aukštojo mokslo sektorius – 176,8 mln. eurų (36,5 proc.) ir valdžios sektorius – 99 mln. eurų (20,5 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekonomistas: savivaldybės pakankamai subrendo, kad galėtų skolintis atviroje rinkoje
Savivaldybėms turėtų būti suteikiama daugiau finansinio savarankiškumo leidžiant skolintis ne tik valstybės lygmeniu, teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas. Vis dėlto jis pabrėžia, kad ne visos savivaldybės yra pasiruošusios sava...
-
Akcija „Lydeka“ Kaune: aplinkosaugininkai pažeidimus skaičiuoja dešimtimis1
Vakar Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais vykdė akciją „Lydeka 2021“: patikrino 215 žvejų ir nustatė 28 pažeidimus. ...
-
Ekonomistas: užsitęsęs karantinas kol kas mažai paveikė Lietuvos vartotojų lūkesčius
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad užsitęsęs karantinas kol kas mažai paveikė Lietuvos vartotojų lūkesčius, tačiau jam tęsiantis didėja tikimybė, kad vartotojai pradės bloginti savo finansų padėties, darbo ri...
-
Statybų ir renovacijos sektorių laukia pokyčiai: keis reguliavimą, orientuos į ES standartą2
Vyriausybės, savivaldos, NT vystytojų, statybininkų, architektų, inžinierių bei verslo atstovai sutaria, kad toliau stringant renovacijos programai, o statybų sektoriui susiduriant su našumo problema, būtini reglamentavimo pokyčiai. Išei...
-
Išmokas tėvams, kurių pajamos sumažėjo per pandemiją, siūloma skaičiuoti palankiau
Pandemijos metu darbdaviui paskelbus prastovas darbuotojams, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos gali sumažėti. ...
-
Merai ragina šalies vadovus užtikrinti galimybes investuoti į regionų plėtrą2
Lietuvos merai kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis galimybėmis investuoti į ekonomikos gaivinimą, regioninės atsk...
-
Ministerija: dar anksti daryti išvadas, kaip „Brexit“ paveikė krovinių vežimo apimtis
Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako, kad dar anksti spręsti, kaip galutinis Jungtinės Karalystės (JK) išstojimas iš Europos Sąjungos (ES) bendrosios rinkos paveikė krovinių vežimo apimtis į šią šalį. ...
-
Vietoj atsinaujinančio kuro jau įsigali atliekos1
Lietuvoje deginti skirtos atliekos jau stumia iš rinkos biokurą. Kaune praėjusiais metais pradėjusi veikti Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ) jau spėjo nemenkai pakeisti šilumai gaminti naudojamo kuro struktūrą, pamažu stumdama biokuro ti...
-
Lietuvos baseinų valdytojai ragina nedelsti ir atlaisvinti baseinų veiklą
Lietuvoje veikiantys privačių baseinų valdytojai ketvirtadienį kreipėsi į šalies Vyriausybę prašydami panaikinti baseinų veiklai taikomus ribojimus, teigdami, jog šie ribojimai yra pertekliniai. ...
-
Klaipėdos rajone mokestis už darželį – tik už lankytas dienas1
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą palengvinti tėvams tenkančią finansinę naštą – artimiausius mėnesius mokestį už darželius reikės mokėti tik už lankytas dienas, o neformalusis ugdymas rajono įstaigose nieko n...