- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad pandemijos iššūkiai nesutrukdė augti vidurinei klasei Lietuvoje, teigia turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Remdamasi Statistikos departamento duomenimis, ekonomistė nurodo, kad palyginti su 2019 metų spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje beveik 9 proc. punktais sumažėjo gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginimą, bet mažiau nei 800 eurų darbuotojų dalis. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – 4 proc. punktais augo gaunančiųjų nuo 1001–1300 eurų dirbančiųjų dalis. Po 1-2 proc. punktus daugėjo darbuotojų ir visais aukštesnio darbo užmokesčio rėžiais.
Jos teigimu, prie šios situacijos prisidėjo atlyginimų augimas viešajame sektoriuje.
„Viešojo sektoriaus atlyginimai jau trečius metus iš eilės kyla gerokai sparčiau, nei darbo užmokestis privačiame sektoriuje. Algų šuolis viešajame sektoriuje buvo itin ryškus praėjusių metų antroje pusėje, pakėlus algas mokytojams ir išmokėjus priedus sveikatos sistemoje dirbantiems darbuotojams“, – komentare sako I. Genytė-Pikčienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad negalima šių skirtumų vertinti paviršutiniškai. Anot jos, dalį privataus sektoriaus atlyginimų slepia ekonominis „šešėlis“, kai viešojo sektoriaus atlyginimai yra mokami skaidriai. Be to, viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų atotrūkis yra stebimas daugelyje išsivysčiusių šalių.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, situaciją lemia ir struktūriniai skirtumai – pavyzdžiui, paprastai viešajame sektoriuje dirba gerokai daugiau kvalifikuotą darbą atliekančių darbuotojų nei privačiame.
„Tą rodo ir Statistikos departamento paskelbtas darbuotojų pasiskirstymas: iki 1300 eurų gauna santykinai daugiau privataus sektoriaus darbuotojų, o daugiau kaip 1300 eurų – viešojo“, – teigia ekonomistė.
Tuo metu talentų medžioklėje, kur atlyginimų kartelė itin aukšta, ekonomistės teigimu, viešasis sektorius retai kada dalyvauja dėl griežtai apibrėžtų atlyginimų rėžių. Dėl šios priežasties ir Lietuvoje daugiau kaip 3001 eurą gaunančių darbuotojų privačiame sektoriuje yra šiek tiek daugiau nei viešajame.
„Sektoriniu pjūviu vertinant, išsiskiria informacinių technologijų ir ryšių sektorius. Jame beveik 28 proc. dirbančiųjų gauna daugiau kaip 3000 eurų atlygį. Nedaug atsilieka finansų ir draudimo sektorius. Jame gaunančių daugiau nei 3000 eurų – beveik ketvirtadalis dirbančiųjų. Priešingame skalės gale – pandemijos smaigalyje atsidūrusi maitinimo ir apgyvendinimo veikla. Šiame sektoriuje net dešimtadalis dirbančiųjų gauna mėnesinį minimalų atlyginimą ir tik 0,8 proc. dirbančiųjų – per 3000 eurų“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau20
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...