„Artea“ banko vyr. ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, keturių dienų darbo savaitė ypatingai pakenktų Lietuvos ekonomikai. Todėl jei norime, kad mūsų gyvenimas gerėtų – reikėtų pamiršti apie tokį darbo principą.

„Lietuva yra maža ir atvira ekonomikai. Reikia nepamiršti, kad ta konkurencinė kova, kurioje mes nuolat dalyvaujame yra daugiabriaunė. Turime galvoti apie darbo kaštų tendencijas, investicijų pritraukimą ir mūsų verslų gebėjimą investuoti savo išteklius. Reikėtų nepamiršti ir produktyvumo, kuris yra be galo svarbus ilgalaikei ir tvariai mūsų šalies ekonomikos plėtrai. Šiuo metu Lietuvos ekonomikos struktūrai labai reikšmingą dalį vis dar lemia tradicinės ekonomikos veiklos, imlios darbo šakos. Penktadaliu mažinti sukuriamą produktą būtų labai ekonomiškai netvarus sprendimas“, – tikino specialistė.

Anot ekonomistės, viskas nėra vien juoda ir balta. Lietuvoje yra verslų, kurie turi galimybę darbuotojui suteikti lankstesnes darbo sąlygas.

„Yra ne vienas pavyzdys, kur aukštą pridėtinę vertę kuriančios įmonės neriboja atostogų dienų skaičius, o žmonės gali dirbti keturias dienas. Tokios ekonominės veiklos kol kas Lietuvoje sudaro labai mažą dalį. Aukštą pridėtinę vertę kuriančios informacinių technologijų įmonės ar inžinerinės pramonės yra lanksčios šiuo klausimu“, – pasakojo I. Genytė-Pikčienė.

Ekspertės teigimu, jei įvesime keturių dienų darbo savaitę – kentės gyvybiškai svarbios profesijos.

„Nėra nei vienos valstybės, kur dauguma įmonių dirbtų keturias dienas per savaitę. Buvo daryta eksperimentų, kai per tam tikrą laiką įmonės bandė šį darbo principą. Viešosios įstaigos irgi įvairiai sprendžia šitą klausimą. Reikėtų nepamiršti, kad mes turime ugniagesius, policininkus, gydytojus, mokytojus, šiose srityse darbuotojų trūkumas – labai reikšmingas. Kuo jie yra kitokie? Jie kaip ir visi norėtų mažiau dirbti, bet tada atsirastų opių problemų. Jeigu mes visi nuspręsime, kad laisvos dienos svarbiau negu gyvybiškai svarbūs klausimai, tai toli nenueisime“, – savo griežtą nuomonę dėstė „Artea“ banko vyr. ekonomistė.

Sutrumpiname mokslo metus, visiems pridedame po dešimt balų ir vaidiname, kad mūsų švietimo sistema veikia ir rezultatai gerėja.

Šiuo metu Lietuva ir taip susiduria su mokytojų trūkumu, todėl kalbėti apie šios profesijos darbo krūvio mažinimą paprasčiausiai absurdiška.

„Mokytojų trūksta, ypatingai regionuose. Didžiausias trūkumas – informatikos, fizikos, chemijos ir matematikos sričių mokytojų. Fizikos mokytojų trūkumo padėtis regionuose – itin prasta. Todėl šioje srityje dar mažinti darbo krūvį – paprasčiausiai neįmanoma. Kalbant apie privatų sektorių, yra ekonominių veiklų, kur jau dabar galima gerokai lanksčiau pažvelgti į darbo laiką. Kai kurios įmonės darbui yra labai imlios, tačiau kitiems darbams toks darbo principas pakenktų“, – teigė moteris.

I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, jog turėtumėme nepamiršti, kad Lietuva yra maža šalis. Turime atvirą ekonomiką, tad esame labai priklausomi nuo eksporto.

„Mūsų ilgalaikis augimas priklauso nuo to, kiek mes gebėsime į savo rinką įlieti pinigų iš išorės. Vien vidinių resursų plėtra mūsų šalyje yra labai ribota. Jeigu norime, kad mūsų paslaugas pirktų, turime galvoti apie konkurencingumą, verslo sąlygas, investicijų pritraukimą bei skatinti materialines investicijas“, – kalbėjo „Artea“ banko vyr. ekonomistė.

Pasak ekspertės, niekas rimtai nepagalvoja, kaip toks darbo modelis pakenktų mūsų švietimo sistemai, kuri ir taip turi begalę spragų.

„Sutrumpiname mokslo metus, visiems pridedame po dešimt balų ir vaidiname, kad mūsų švietimo sistema veikia ir rezultatai gerėja. Manau, kad tai nėra tas kelias, kuriuo Lietuva nori eiti. Netikiu, kad mūsų šalyje galėtų atsirasti keturių darbo dienų savaitė. Techniniai barjerai per daug ryškūs. Mes juk nesame izoliuoti, turime darbo santykių su kitomis šalimis. Kitos valstybės dar nedirba pagal tokį darbo principą. Taigi, mes negalime išsišokti, turime išlaikyti rinką ir darbinius santykius“, – pažymėjo I. Genytė-Pikčienė. 

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: