Ekonomistė: įspėjimų apie kainų augimą yra

Statistikos departamentui paskelbus, kad kovo metinė infliacija siekė 1,6 proc., turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad nors kol kad vartotojų infliacija išlieka santūri, apie tolesnį kainų augimą įspėja pokyčiai žaliavų rinkose.

„Po pernai pavasarį pandemijos sukelto ekonominio paralyžiaus, žaliavų rinkos netrukus atsigavo, rudeniop įsibėgėjo ir šiemet fiksuoja kainų rekordus“, – komentare sako I. Genytė-Pikčienė.

„Kinijai – didžiausiam pasaulio fabrikui – staigiai susidorojus su pandemija ir išvengus recesijos, sujudo visos pramonei svarbios žaliavų rinkos. Pavyzdžiui, S&P GSCI pramoninių metalų kainas sekančio indekso reikšmė šiuo metu net 63 proc. didesnė nei prieš metus. Maža to, šis indeksas šiemet fiksavo aukščiausią lygį per pastaruosius dešimt metų“, – nurodo ekonomistė.

Ji nurodo, kad žaliavų rinkose didino pandemijos paveiktas transporto sektorius, ypač krovinių gabenimas jūra.

„Atsigavus Kinijai ir laisvėjant karantino suvaržymams kitose šalyse transportavimo laivais rinka susiduria su laivų trūkumu ir išaugusia paklausa. Dėl šios situacijos kovą sausų krovinių transportavimo jūra kainos buvo net apie 2-2,5 karto didesnės nei prieš metus“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, transporto sąnaudas taip pat didino ir atsigavusios naftos kainos – „Brent“ rūšies žaliavinės naftos kaina šiuo metu siekia 63 dolerius už barelį. Ji yra dvigubai brangesnė nei prieš metus.

Maisto žaliavos pasaulyje taip pat gerokai brangesnės.

„Jungtinių Tautų duomenimis, kovo mėnesį maisto kainų indeksas buvo net ketvirtadaliu aukštesnis nei prieš metus. Labiausiai – net 86 proc. per metus – pabrango aliejai, grūdų kainos padidėjo 26,5 proc., 16 proc. pakilo pieno produktų kainos o cukrus buvo 30 proc. brangesnis nei pernai kovą“, – komentare sako ekonomistė.

Ji akcentuoja, kad augalininkystės žaliavų kainas kelia stipri paklausa ir atsargų disbalansai. Nors pastarąjį sezoną pasaulio javų derlius ir buvo neblogas, tarptautinės organizacijos fiksuoja rekordiškai žemą kertinių javų eksportuotojų – ES, Rusijos, JAV, Kanados, Australijos, Ukrainos ir Argentinos – atsargų lygį.

„Šios šalys užaugina tik nepilnai pusę visų pasaulio kviečių derliaus, tačiau jų eksportas sudaro net 86 proc. visos tarptautinės prekybos kviečiais. Taigi, kai kurios jų, norėdamos atkurti atsargas, imasi eksporto ribojimų ar kitų protekcionistinių veiksmų. Pavyzdžiui, Rusija, siekdama apsiginti nuo maisto žaliavų brangimo šalies viduje, didina eksporto muitus, o nuo liepos žada dar griežtesnius eksporto reguliavimo mechanizmus. Tai prisidėjo prie javų kainų kilimo“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Ji akcentuoja, kad įsibėgėjantys vakcinacijos procesai kertinėse pasaulio ekonomikose leidžia tikėtis, kad netrukus bus sugrįžta į įprastą gyvenimo ritmą.

„Ilgą laiką praleidę karantine gyventojai susitaupė nemenkas sumas. Pasikeitusi rutina ir gyvenimo būdas leido atsisakyti tam tikrų būtinųjų išlaidų. Sąskaitose pandemijos metu užsigulėjo ir lėšos, paprastai išleidžiamos kelionėms, rekreacijai, pramogoms ir aktyviam laisvalaikiui su draugais. Be to, gyventojų santaupas papildė įvairiose šalyse valdžios mokėtos tiesioginės išmokos“, – sako ekonomistė.

Ji pažymi, kad pandemijos pabaiga ir vartojimo atsigavimas pasaulyje taip pat prisidės prie kainų augimo.

Tiesa, anot I. Genytės-Pikčienės, žaliavų brangimą lemia žema pernykštė palyginamoji bazė ar kitos laikinos priežastys, kurios susitvarkius tiekimo grandinėms pasaulyje nunyks.

„Be to, dalį išaugusių kainų poveikio sugers verslas tiekimo grandinėje pakeliui iki vartotojo. Vis dėlto infliacija – reiškinys, kurį kursto ne tik sąnaudų spaudimas ar išaugusi paklausa, bet ir lūkesčiai. O šie, ilgai snūduriavę, po truputį bunda – tą iliustruoja į viršų besiriečiantys JAV ilgalaikių obligacijų pajamingumai“, – sako ekonomistė.

„Taigi, jei išsipildys vakcinacijos sėkme grįstas bazinis pasaulio ekonomikos atsigavimo scenarijus, šiemet stebėsime spartesnį nei jau tapo įprasta kainų augimą“, – sako ekonomistė.

Šių metų kovo mėnesį, palyginti su vasariu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 proc.: vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 1,2 proc., paslaugų – 0,6 proc., praneša Statistikos departamentas.

Palyginus šių metų kovą su atitinkamu laikotarpiu pernai, 2021 m. kovo metinė infliacija sudarė 1,6 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Sėkmės

Sėkmės portretas
Nepirks , jau ir taip žmonės išmoko mažiau valgyti ir gražiai atrodyti, jokių problemų ,nereikia gąsdinti.Taip išmeta daug maisto ,pabrangus ismes dar daugiau.

Anonimas

Anonimas portretas
labai GERES DDDD

Anonimas

Anonimas portretas
GERES ir toliau !
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių