- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamentui paskelbus, kad kovo metinė infliacija siekė 1,6 proc., turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad nors kol kad vartotojų infliacija išlieka santūri, apie tolesnį kainų augimą įspėja pokyčiai žaliavų rinkose.
„Po pernai pavasarį pandemijos sukelto ekonominio paralyžiaus, žaliavų rinkos netrukus atsigavo, rudeniop įsibėgėjo ir šiemet fiksuoja kainų rekordus“, – komentare sako I. Genytė-Pikčienė.
„Kinijai – didžiausiam pasaulio fabrikui – staigiai susidorojus su pandemija ir išvengus recesijos, sujudo visos pramonei svarbios žaliavų rinkos. Pavyzdžiui, S&P GSCI pramoninių metalų kainas sekančio indekso reikšmė šiuo metu net 63 proc. didesnė nei prieš metus. Maža to, šis indeksas šiemet fiksavo aukščiausią lygį per pastaruosius dešimt metų“, – nurodo ekonomistė.
Ji nurodo, kad žaliavų rinkose didino pandemijos paveiktas transporto sektorius, ypač krovinių gabenimas jūra.
„Atsigavus Kinijai ir laisvėjant karantino suvaržymams kitose šalyse transportavimo laivais rinka susiduria su laivų trūkumu ir išaugusia paklausa. Dėl šios situacijos kovą sausų krovinių transportavimo jūra kainos buvo net apie 2-2,5 karto didesnės nei prieš metus“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, transporto sąnaudas taip pat didino ir atsigavusios naftos kainos – „Brent“ rūšies žaliavinės naftos kaina šiuo metu siekia 63 dolerius už barelį. Ji yra dvigubai brangesnė nei prieš metus.
Maisto žaliavos pasaulyje taip pat gerokai brangesnės.
„Jungtinių Tautų duomenimis, kovo mėnesį maisto kainų indeksas buvo net ketvirtadaliu aukštesnis nei prieš metus. Labiausiai – net 86 proc. per metus – pabrango aliejai, grūdų kainos padidėjo 26,5 proc., 16 proc. pakilo pieno produktų kainos o cukrus buvo 30 proc. brangesnis nei pernai kovą“, – komentare sako ekonomistė.
Ji akcentuoja, kad augalininkystės žaliavų kainas kelia stipri paklausa ir atsargų disbalansai. Nors pastarąjį sezoną pasaulio javų derlius ir buvo neblogas, tarptautinės organizacijos fiksuoja rekordiškai žemą kertinių javų eksportuotojų – ES, Rusijos, JAV, Kanados, Australijos, Ukrainos ir Argentinos – atsargų lygį.
„Šios šalys užaugina tik nepilnai pusę visų pasaulio kviečių derliaus, tačiau jų eksportas sudaro net 86 proc. visos tarptautinės prekybos kviečiais. Taigi, kai kurios jų, norėdamos atkurti atsargas, imasi eksporto ribojimų ar kitų protekcionistinių veiksmų. Pavyzdžiui, Rusija, siekdama apsiginti nuo maisto žaliavų brangimo šalies viduje, didina eksporto muitus, o nuo liepos žada dar griežtesnius eksporto reguliavimo mechanizmus. Tai prisidėjo prie javų kainų kilimo“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Ji akcentuoja, kad įsibėgėjantys vakcinacijos procesai kertinėse pasaulio ekonomikose leidžia tikėtis, kad netrukus bus sugrįžta į įprastą gyvenimo ritmą.
„Ilgą laiką praleidę karantine gyventojai susitaupė nemenkas sumas. Pasikeitusi rutina ir gyvenimo būdas leido atsisakyti tam tikrų būtinųjų išlaidų. Sąskaitose pandemijos metu užsigulėjo ir lėšos, paprastai išleidžiamos kelionėms, rekreacijai, pramogoms ir aktyviam laisvalaikiui su draugais. Be to, gyventojų santaupas papildė įvairiose šalyse valdžios mokėtos tiesioginės išmokos“, – sako ekonomistė.
Ji pažymi, kad pandemijos pabaiga ir vartojimo atsigavimas pasaulyje taip pat prisidės prie kainų augimo.
Tiesa, anot I. Genytės-Pikčienės, žaliavų brangimą lemia žema pernykštė palyginamoji bazė ar kitos laikinos priežastys, kurios susitvarkius tiekimo grandinėms pasaulyje nunyks.
„Be to, dalį išaugusių kainų poveikio sugers verslas tiekimo grandinėje pakeliui iki vartotojo. Vis dėlto infliacija – reiškinys, kurį kursto ne tik sąnaudų spaudimas ar išaugusi paklausa, bet ir lūkesčiai. O šie, ilgai snūduriavę, po truputį bunda – tą iliustruoja į viršų besiriečiantys JAV ilgalaikių obligacijų pajamingumai“, – sako ekonomistė.
„Taigi, jei išsipildys vakcinacijos sėkme grįstas bazinis pasaulio ekonomikos atsigavimo scenarijus, šiemet stebėsime spartesnį nei jau tapo įprasta kainų augimą“, – sako ekonomistė.
Šių metų kovo mėnesį, palyginti su vasariu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 proc.: vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 1,2 proc., paslaugų – 0,6 proc., praneša Statistikos departamentas.
Palyginus šių metų kovą su atitinkamu laikotarpiu pernai, 2021 m. kovo metinė infliacija sudarė 1,6 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės2
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai9
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8
Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...