- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamentui paskelbus, kad kovo metinė infliacija siekė 1,6 proc., turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad nors kol kad vartotojų infliacija išlieka santūri, apie tolesnį kainų augimą įspėja pokyčiai žaliavų rinkose.
„Po pernai pavasarį pandemijos sukelto ekonominio paralyžiaus, žaliavų rinkos netrukus atsigavo, rudeniop įsibėgėjo ir šiemet fiksuoja kainų rekordus“, – komentare sako I. Genytė-Pikčienė.
„Kinijai – didžiausiam pasaulio fabrikui – staigiai susidorojus su pandemija ir išvengus recesijos, sujudo visos pramonei svarbios žaliavų rinkos. Pavyzdžiui, S&P GSCI pramoninių metalų kainas sekančio indekso reikšmė šiuo metu net 63 proc. didesnė nei prieš metus. Maža to, šis indeksas šiemet fiksavo aukščiausią lygį per pastaruosius dešimt metų“, – nurodo ekonomistė.
Ji nurodo, kad žaliavų rinkose didino pandemijos paveiktas transporto sektorius, ypač krovinių gabenimas jūra.
„Atsigavus Kinijai ir laisvėjant karantino suvaržymams kitose šalyse transportavimo laivais rinka susiduria su laivų trūkumu ir išaugusia paklausa. Dėl šios situacijos kovą sausų krovinių transportavimo jūra kainos buvo net apie 2-2,5 karto didesnės nei prieš metus“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, transporto sąnaudas taip pat didino ir atsigavusios naftos kainos – „Brent“ rūšies žaliavinės naftos kaina šiuo metu siekia 63 dolerius už barelį. Ji yra dvigubai brangesnė nei prieš metus.
Maisto žaliavos pasaulyje taip pat gerokai brangesnės.
„Jungtinių Tautų duomenimis, kovo mėnesį maisto kainų indeksas buvo net ketvirtadaliu aukštesnis nei prieš metus. Labiausiai – net 86 proc. per metus – pabrango aliejai, grūdų kainos padidėjo 26,5 proc., 16 proc. pakilo pieno produktų kainos o cukrus buvo 30 proc. brangesnis nei pernai kovą“, – komentare sako ekonomistė.
Ji akcentuoja, kad augalininkystės žaliavų kainas kelia stipri paklausa ir atsargų disbalansai. Nors pastarąjį sezoną pasaulio javų derlius ir buvo neblogas, tarptautinės organizacijos fiksuoja rekordiškai žemą kertinių javų eksportuotojų – ES, Rusijos, JAV, Kanados, Australijos, Ukrainos ir Argentinos – atsargų lygį.
„Šios šalys užaugina tik nepilnai pusę visų pasaulio kviečių derliaus, tačiau jų eksportas sudaro net 86 proc. visos tarptautinės prekybos kviečiais. Taigi, kai kurios jų, norėdamos atkurti atsargas, imasi eksporto ribojimų ar kitų protekcionistinių veiksmų. Pavyzdžiui, Rusija, siekdama apsiginti nuo maisto žaliavų brangimo šalies viduje, didina eksporto muitus, o nuo liepos žada dar griežtesnius eksporto reguliavimo mechanizmus. Tai prisidėjo prie javų kainų kilimo“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Ji akcentuoja, kad įsibėgėjantys vakcinacijos procesai kertinėse pasaulio ekonomikose leidžia tikėtis, kad netrukus bus sugrįžta į įprastą gyvenimo ritmą.
„Ilgą laiką praleidę karantine gyventojai susitaupė nemenkas sumas. Pasikeitusi rutina ir gyvenimo būdas leido atsisakyti tam tikrų būtinųjų išlaidų. Sąskaitose pandemijos metu užsigulėjo ir lėšos, paprastai išleidžiamos kelionėms, rekreacijai, pramogoms ir aktyviam laisvalaikiui su draugais. Be to, gyventojų santaupas papildė įvairiose šalyse valdžios mokėtos tiesioginės išmokos“, – sako ekonomistė.
Ji pažymi, kad pandemijos pabaiga ir vartojimo atsigavimas pasaulyje taip pat prisidės prie kainų augimo.
Tiesa, anot I. Genytės-Pikčienės, žaliavų brangimą lemia žema pernykštė palyginamoji bazė ar kitos laikinos priežastys, kurios susitvarkius tiekimo grandinėms pasaulyje nunyks.
„Be to, dalį išaugusių kainų poveikio sugers verslas tiekimo grandinėje pakeliui iki vartotojo. Vis dėlto infliacija – reiškinys, kurį kursto ne tik sąnaudų spaudimas ar išaugusi paklausa, bet ir lūkesčiai. O šie, ilgai snūduriavę, po truputį bunda – tą iliustruoja į viršų besiriečiantys JAV ilgalaikių obligacijų pajamingumai“, – sako ekonomistė.
„Taigi, jei išsipildys vakcinacijos sėkme grįstas bazinis pasaulio ekonomikos atsigavimo scenarijus, šiemet stebėsime spartesnį nei jau tapo įprasta kainų augimą“, – sako ekonomistė.
Šių metų kovo mėnesį, palyginti su vasariu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 proc.: vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 1,2 proc., paslaugų – 0,6 proc., praneša Statistikos departamentas.
Palyginus šių metų kovą su atitinkamu laikotarpiu pernai, 2021 m. kovo metinė infliacija sudarė 1,6 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Audito komitetas siūlo stabdyti jūros vėjo konkursą: kokia ministro pozicija?
Seimo Audito komitetas siūlo Energetikos ministerijai stabdyti šiuo metu vykstantį antrojo 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, kol bus įvertintas jo ekonominis pagrįstumas. ...
-
ŽŪM: jiems parama gyvybiškai būtina
Smulkiųjų ūkininkų ūkių plėtrai skiriama dar 2,35 mln. eurų paramos, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija. ...
-
Verslo kova su biurokratija įsibėgėja
Naujieji metai prasidėjo verslui pozityviomis žiniomis – su premjeru Gintautu Palucku susitikę verslo organizacijų vadovai buvo patikinti, kad Vyriausybėje yra politinė valia įsteigti dvišalę perteklinės biurokratijos mažinimui skirtą k...
-
Ekspertė – apie elektromobilių rinkos trūkumus2
2024 m. elektromobilių skaičius Lietuvoje augo, tačiau ne tokiu tempu, kokio buvo tikimasi, praneša „Elektrum Lietuva“. Anot bendrovės, nors į elektromobilių infrastruktūrą investuojama aktyviai, ryškaus vartotojų susidomėji...
-
Darbo ginčų komisija pernai žmonėms padėjo atgauti milijonus eurų
Darbo ginčų komisija (DGK) per 2024 metus darbuotojams pradėjo susigrąžinti 14,75 mln. eurų – 46 proc. daugiau nei 2023 metais (10,1 mln. eurų). ...
-
Svarstoma papildomus pinigus Seimo nariams dalinti kitaip
Seimo valdyba trečiadienį nutarė sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrėtų parlamentinei veiklai skirtų lėšų reglamentavimą ir pateiktų siūlymus dėl efektyvesnio jų panaudojimo. ...
-
LB: kol kas nesulaukėme nė vienos kriptoturto įmonių paraiškos dėl licencijos
Gruodžio pabaigoje prasidėjus pereinamajam laikotarpiui, kai kriptoturto įmonės turi gauti veiklos licenciją, Lietuvos bankas (LB) skelbia kol kas nesulaukęs nė vienos paraiškos. ...
-
Iš JAV – antausis Lietuvai26
JAV pristačius naują dirbtinio intelekto (DI) lustų eksporto kontrolės etapą, kuris apims apribojimus tiekimui į daugumą pasaulio šalių, išimtis bus taikoma tik 18-ai artimiausių JAV partnerių, tačiau Lietuvos sąraše nėra. ...
-
Olekas: JAV sprendimas rodo, kad Gabrieliaus Landsbergio politika nedavė vaisių29
Trečiadienį portalas 15min paskelbė, kad JAV, siekdamos užtikrinti, jog dirbtinio intelekto vystymui naudojami lustai nepatektų į Kiniją ar Rusiją, ribos jų eksportą visoms valstybėms, išskyrus 18 artimiausių partnerių, kurių gretose Lietu...
-
VST pradeda saugoti „LitPol Link“ objektus – skirstyklą ir transformatorių pastotę
Viešojo saugumo tarnyba (VST) trečiadienį pradeda saugoti elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“, per kurią Baltijos šalys vasarį sinchronizuosis su kontinentine Europa, objektus – skirstyklą ir transformatorių pastot...