Ar krizė visu savo baisumu užgrius šią žiemą?

– Sakote, kad blogiausia turbūt jau praeityje, kad pikas praėjo – nebebus taip baisu. Paaiškinkite?

– Matyt, čia galima kalbėti nedrąsiai apie energetikos krizę, kurią Europa išgyvena nuo pernai metų pabaigos. Nes Rusija prieš pradėdama karą prieš Ukrainą pradėjo energetinį karą prieš Europą. Prisukdama dujas, keldama įtampas mūsų energetikos balansuose ir užvydama kainas į rekordines aukštumas. Dabar Europa, gyvenanti tokiose sudėtingose aplinkybėse, buvo priversta persigrupuoti, išgyveno šoko terapiją. Tačiau sugebėjo užpildyti savo saugyklas dujomis iki daugiau nei 90 proc., t. y. gerokai daugiau nei pernai. Ir šiek tiek daugiau nei dešimtmečio vidurkis. Tai reiškia, kad šiai žiemai mes, kaip Europa, esame gana neblogai dujų prasme pasiruošę. Kaip Baltijos šalių regionas, turime suskystintų dujų terminalą. Suomija ir Estija turės savo terminalą, kuris turėtų pradėti veikti nuo gruodžio mėn. pradžios. Ir visai neprastai užpildyta Latvijos dujų saugykla. Dujų trūkumo tikrai nepatirsime. Bet, aišku, kainų prasme rinka nedžiugins.

– Kitaip tariant, sutaupyti šią žiemą nepavyks?

– Privalome taupyti vien dėl to, kad natūralu, kai yra tam tikras resursas labai išbrangęs, tai reikia elgtis taupiau ir to resurso daug nenaudoti. Vienareikšmiškai skatinčiau visus nuo mikrolygio gyventojų ir įmonių iki makrolygio didelių kompanijų ir valstybės institucijų tikrai taupyti. Nes tai yra dalis Europos strategijos išgyventi šią žiemą mažinant paklausą. Kitas dalykas yra tai, kad kai kurios įmonės prie tokių aukštų kainų yra priverstos stabdyti savo veiklą, jų verslo modeliai nebeveikia ir jos jau dujų nenaudoja. Taipogi palieka dujų kitiems vartotojams ir sušvelnina rinkos disbalansus.

– Tuomet ar teisūs yra tie, kurie sako, kad dar kita žiema po šitos bus daug šaltesnė ir brangesnė, nes tuomet reikės labai brangiai pirkti tas dujas?

Sakoma, kad šoko terapija yra geriausias katalizatorius pokyčiams.

– Sakoma, kad šoko terapija yra geriausias katalizatorius pokyčiams. Taip, šita ir sekanti žiemos bus tikrai nepalankios, bet jos Europoje sukelia labai svarbius negrįžtamus procesus, katalizuoja investicijas į atsinaujinančią energetiką. Ir tai, natūralu, kad mažina dujų reikšmę energetinio vartojimo balansuose. Tai labai tinkama ir teisinga kryptis. Ir jeigu ta kryptis ir tikslai bus pasiekti gerokai sparčiau, nei buvo manyta prieš visą energetikos krizę, tai iš to Europa tik laimės. Iš principo vidutiniuoju laikotarpiu Europa turėtų tiesiog iškopti nors ir per skausmingą distanciją, bet su gerokai sveikesniu energetikos vartojimo struktūriniu balansu.

– Bet tai nebus gerai kiekvieno piniginei? Juolab kad Lietuvos laukia recesija.

– Matyt, sunku būtų mūsų eksportuojančiai ekonomikai augti, kuomet mūsų kertinė eksporto ekonomika – Vokietija – grimzta į recesiją. Kitas dalykas – reikia nepamiršti, kad per pastaruosius porą metų turėjome labai įspūdingus ekonomikos rezultatus. Mūsų tiek eksportuojančios veiklos augo triženkliais tempais, tiek ir į vidaus rinką nukreiptos veiklos sugebėjo sparčiai atsigauti po pandemijos ir didinti savo pardavimų apimtis. Taip kad ta palyginamoji bazė, ta kartelė, kurią reiktų kitais metais pranokti, ji ir taip yra labai didelė. Tad ta tokia neženkli recesija yra laikinas stabtelėjimas, persigrupavimas ir reakcija į išorinį šoką, kuris nuo vidaus ekonomikos nepriklauso.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ką tai reiškia kasdieniniame gyvenime? Kaip tai palies kiekvieno žmogaus gyvenimą?

– Kiekvieno žmogaus gyvenimą jau liečia pasikeitusios aplinkybės. Matome smingančius žemyn lūkesčius, neapibrėžtumą – karas pašonėje,  energetikos krizė ir infliacija, kuri yra aukščiausia nuo praeito amžiaus. Natūralu, kad mus visus vargina  ir didina neapibrėžtumą. Atitinkamai atgraso nuo tam tikrų sprendimų gausiau vartoti, pirkti nekilnojamą turtą ir pan. Kita vertus, reiktų suvokti, kad jeigu tai yra rusų energetikos karas, o mes šiame kare mokame pinigas, o ne krauju, matyt, reikėtų tik džiaugtis, kad tokia yra kaina. Labai teisingas ES šalių požiūris, kad yra imamasi tam tikrų priemonių išgelbėti ekonomikos struktūras nepakitusias šio šoko akivaizdoje. Tos priemonės turėtų padėti mums visiems ištverti šitą nepalankų laikotarpį. Ir vėliau, kuomet energetikos krizė atslūgs, tęsti ekonominę raidą tvariai ir subalansuotai.

– Kada baigsis šita infliacija? Europos centrinis bankas nori ją suvaldyti, bet dabar, atrodo, padarė dar blogiau. Daugeliui žmonių, kurie turi paskolų, teks dar labiau atverti pinigines. Infliacija tęsis?

– Centrinis bankas reaguoja į infliaciją, nes ji tikrai yra aukšta. Iš kitos pusės, palaiko euro kursą dolerio atžvilgiu, nes jis buvo pakankamai nusilpęs. Taip Europai, kaip grynajai žaliavų importuotojai (žaliavos yra įvertintos doleriais), tai nėra palanku. Reikia valiutą stiprinti, kad importuojamų žaliavų veiksnys infliacijos nekatalizuotų. Todėl Europos centrinis bankas didins palūkanų normas. Jis turi atsižvelgti į tai, ką daro kolegos kitapus Atlanto – Federalinių rezervų sistema. Matome, kad ten yra pakankamai ambicingai didelės palūkanos. Tačiau kitais metais infliacijos augimui priežastingumui ir veiksnių bus mažiau ir mažiau. Matome tarptautinėse žaliavų rinkose jau vangesnė ekonomika. Raida ir lūkesčiai daro įtaką, įvairūs indeksai sminga žemyn. Taipogi labai aukšta palyginamoji bazė po tokio infliacinio šoko šiemet. Kitąmet pranokti tas kainas, kurios šiemet turime su vangesne vartotojų elgsena tikrai nebus įmanoma ir infliacija turėtų vėl grįžti į vienaženklę zoną.