Ekonomistas Ž. Mauricas paaiškino, kodėl Lietuvoje atlyginimai maži

Didžiausias Lietuvos ateities iššūkis – didinti pridėtinę vertę, siekiant į šalį pritraukti stambių įmonių investicijas, nes kuo didesnė įmonė, tuo daugiau pridėtinės vertės ji sukuria, sako „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Čia yra toks mitas, kad reikia kuo daugiau smulkaus ar vidutinio verslo. Šiaip nelabai reikia, nes jis dažniausiai būna neefektyvus. Jo reikia tik tam, kad jis išaugtų į didesnį verslą“, - „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, ambicija turi būti tokia, kad Lietuvoje veiktų daug didelių ir efektyvių įmonių tiek iš užsienio, tiek ir augančių šalies viduje.

Komentuodamas atlyginimų lygį šalyje, Ž. Mauricas sakė, kad atlyginimai Lietuvoje, lyginant su kitomis ES valstybėmis, yra santykiniai mažesni, nes bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, atitenkanti dirbantiesiems, yra viena mažiausių visoje ES.

„Pavyzdžiui, transporto sektoriuje atlyginimai yra gerokai mažesni negu kitose Vakarų Europos valstybėse, nes nemaža dalis darbo užmokesčio yra mokama kaip komandiruotpinigiai (...). Kita priežastis yra mažmeninės prekybos sektorius, kur atlyginimai tikrai galėtų būti gerokai didesni, lyginant su pridėtine verte, ir taip yra dėl to, kad pigios darbo jėgos pasiūla yra pakankamai didelė ir derybinės galios yra mažos. Trečia priežastis yra susijusi su pramone“, - sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.

Anksčiausiai, kada galėsime pasivyti ES vidurkį, tai labai geru atveju tą pavyks padaryti 2030 metais.

Jo teigimu, pramonė vis dar didele dalimi yra paremta pigia darbo jėga, ir todėl atlyginimai, lyginant su pridėtine verte, yra mažesni. Jeigu Lietuvos įmonės būtų aukštųjų technologijų, turėtų daug inžinierių, mokslininkų, kurie uždirbtų didelius atlyginimus, tada ir bendras atlyginimų lygis būtų didesnis.

„Reikia keisti pramonės struktūrą, pritraukti investicijų, aukštų technologijų, ir vykdyti inovacijų tyrimus čia, Lietuvoje, kad tie atlyginimai būtų paaugtų. Jeigu didžioji dalis dirbančiųjų dirbs kaip aptarnaujantis personalas, atitinkamai ir atlyginimai bus maži“, - sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.

Jis pažymėjo, kad reikia pereiti laipteliu aukštyn ir tapti kūrėjais, inovatoriais, inžinieriais, mechanikais tam, kad bendras atlyginimų lygis pakiltų.

Komentuodamas šalies ekonomikos augimą, kuris šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 3,09 proc., lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, Ž. Mauricas teigė, kad nereikia užmigti ant laurų, nes reikia suvokti, kad didžioji dalis augimo pastaruosius metus atėjo iš vidaus vartojimo ir spartesnio darbo užmokesčio augimo, ir tai gali sudaryti iliuziją, kad toks augimas bus ir toliau.

„Ir ypatingai kalbant apie viešuosius finansus. Pažadai pakelti gydytojų, mokytojų atlyginimus iki ES vidurkio per 3-4 metus turi labai didelę tikimybę būti neištesėti dėl finansų trūkumo. (...) Anksčiausiai, kada galėsime pasivyti ES vidurkį, tai labai geru atveju tą pavyks padaryti 2030 metais“, - teigė Ž. Mauricas.

Dar realesnis terminas, pasak jo, vis dėlto yra 2035 metai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Kodėl Trumpas ir jo pasekėjai laimi visame opasaulyje? Ką tik Trumpo pasekėjas Modi laimėjo rinkimus didžiausioje pasaulio demokratijoje - Indijoje. Kodėl? "Bendras dalykas čia nėra tik dešiniojo sparno populizmas. Svarbiausia yra rinkėjų daugumos panieka ideologijai, kuri stato kitus aukščiau už mus: imigrantus aukščiau už lietuvius; visuotinį ar tarpvalstybinį interesą virš nacionalinio ar vietinio intereso; tautines ar lytines mažumas virš daugumos; iškrypėlius virš normalių. Tai sukilimas prieš tuos žmones, kurie sako: mokėkite neatidėliotiną ir matomą kainą už ilgalaikį ir nematomą gėrį, ir prisidengdami tokia demagogija, ima valdžią ir turtus sau. Tai neapykanta tiems, kurie galvoja, kad gali apibrėžti tą gėrį, tikėdamiesi, kad kažkas mokės už tai.

Kęstas

Kęstas portretas
Kai praėjusiais metais Prancūzijoje prasidėjo protestai dėl Macrono bandymo padidinti degalų kainas vardan klimato pagerinimo, vienas protestuotojų gilets jaunes šūkis užfiksavo pagrindinį skundą: „Macronas yra susirūpinęs dėl pasaulio pabaigos“, - „o mums rūpi, ar turėsime už ką nusipirkti maisto mėnesio pabaigoje.“" Ateis šitoks supratimas ir į Lietuvą. Kova su rusais ir baltarusiais Lietuvoje baigsis. Vistiek pergalę švenčia tik stori ministrai, stori generolai, iškrypėliai Landsbergiai ir kiti valgytojai su auksiniais šaukštais. Prasidės ir Lietuvoje daugumos kova už galimybę pavalgyti mėnesio pabaigoje. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

:;(

:;( portretas
Jis šneka teisinga linkme, bet mazo ir vidutinio verslo turi buti daug, kad kazkas galetu isaugti i didele imone, o tam trukdo - dideli prekybininkai
VISI KOMENTARAI 20
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių