- Valdas Pryšmantas, Giedrius Gaidamavičius/BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis dar teigiama mėnesio ir gana aukšta metinė infliacija Lietuvoje yra fenomenas, sako ekonomistas Rytis Krušinskas. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad metinė infliacija mažėja ir jos išraiška nebegąsdina taip, kaip anksčiau.
„Mane tai stebina, kalbant apie mėnesinę infliaciją norėtųsi pamatyti skaičių su brūkšnelio ženklu prieš jį, o metinė infliacija 18 proc., lyginant jau su aukštesnėmis kainomis. Mane kaip akademiką toks fenomenas domina, bet kaip vartotoją tai erzina, nes kažkada turėtų būti tas augimo sustojimas, kainos turėtų bent stabilizuotis, o mes matome, kad plataus vartojimo prekės vis dar brangsta“, – BNS trečiadienį sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas R. Krušinskas.
Tuo metu bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad besitęsiantį metinės infliacijos mažėjimą lemia palyginamosios bazės efektas.
„Metinės infliacijos pagrindinės priežastys yra bazės efektas, nes pernai pirmą pusmetį labai stipriai brango tiek prekės, tiek paslaugos. Prisiminkime, kad prekių ir paslaugų krepšelio kainos pakildavo vidutiniškai po du procentus per mėnesį“, – BNS teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Natūralu, kad atsispyrus nuo tokios vis didėjančios kartelės, ta procentinė infliacijos išraiška palaipsniui mažėja ir bent jau jos išraiška skaičiais nebegąsdina taip, kaip anksčiau“, – pridūrė ji.
R. Krušinsko manymu, kainų augimas išlieka dėl vis dar gana aukšto vidaus vartojimo, eksporto apimčių.
„Paskutinių metų skaičius rodo, kad mes ir toliau vis dar augame. Kyla labai paprastas klausimas – kieno sąskaita? Mes turime tą patį vidaus vartojimą, eksportas, nors girdime, kad Vakarų rinkos lėtėja. Įdomu, kurioje vietoje tas mechanizmas pradės gesti“, – kalbėjo R. Krušinskas.
Mane kaip akademiką toks fenomenas domina, bet kaip vartotoją tai erzina, nes kažkada turėtų būti tas augimo sustojimas, kainos turėtų bent stabilizuotis, o mes matome, kad plataus vartojimo prekės vis dar brangsta.
Jo nuomone, aukštos kainos taip pat gali laikytis dėl inercijos.
„Yra didelė inercija, kai įsivažiuojame, o stabdymas nėra labai norimas. Duosiu pavyzdį: kuro kainos labai greitai kyla, kai pabrangsta nafta, bet jai atpigus kainos labai lėtai leidžiasi. Man yra tam tikrų panašumų su šiuo procesu“, – kalbėjo R. Krušinskas.
I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad nemažėjančią mėnesio infliaciją palaiko pernykštis nestabilumas, elektros ir kietojo kuro kainų augimas.
„Aišku, tai irgi galbūt yra dar vis liekamieji pernykščių nestabilumų, disbalansų, energetikos krizės reiškiniai, nes būtent elektros energijos kainų padidėjimas vasarį, taip pat įvairių kuro, kietojo kuro kainų padidėjimo efektas įkrito į vasario mėnesį“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, nerimą kelia su praėjusių metų energetikos krize susijęs daržovių brangimas.
„Matome, kad daržovės labai stipriai pabrango, ir ši tendencija stebima ne tik Lietuvoje (...) Tai yra pasekmė apie, kurią kalbėjo Vakarų šalių daržovių augintojai rudenį. Jie įspėjo, kad dėl aukštų energetikos kainų šiltnamių verslas tampa nerentabilus, nekonkurencingas ir, matyt, susidarė tam tikri daržovių deficitai, kurie ir veja tas kainas aukštyn“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė mano, kad šiemet sulauksime ir mėnesio defliacijos, tačiau kada, neįvardijo.
Metinė infliacija Lietuvoje vasarį – palyginti su pernai vasariu – siekė 18,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Mėnesio infliacija – vasarį, palyginti su sausiu – siekė 0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija (12 paskutinių mėnesių, palyginti su ankstesniais 12 mėnesių) buvo 20,7 procento.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse1
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...