Ekonomistas: savivaldybės pakankamai subrendo, kad galėtų skolintis atviroje rinkoje

Savivaldybėms turėtų būti suteikiama daugiau finansinio savarankiškumo leidžiant skolintis ne tik valstybės lygmeniu, teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas. Vis dėlto jis pabrėžia, kad ne visos savivaldybės yra pasiruošusios savarankiškai skolintis atviroje rinkoje, todėl verta apmąstyti ir organizacijos, padedančios vietos savivaldai tvarkyti investicinius projektus, steigimą.

„Savivaldai trūksta galios dėl to, kad ji yra ribota savo finansuose. Šiandien vienintelės jų pajamos yra tai, kas skiriama iš biudžeto. O paprastai visos pajamos, asignavimai, praktiškai nukeliauja tik į operatyvinį lygį, būtinosioms funkcijoms vykdyti. Blogiausia, kad savivaldybėms nėra leidžiama skolintis išoriškai, spręsti savo aplinkos gerbūvį taip, kaip jos mano esant reikalinga“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.

„Kalbant apie trisdešimtus nepriklausomybės metus, manyčiau, kad savivaldybės tikrai subrendo, kad galėtų pačios spręsti savo likimą, pritraukti lėšų ir jas investuoti“, – pridūrė jis.

Savivaldai trūksta galios dėl to, kad ji yra ribota savo finansuose.

Anot finansų analitiko, vienas iš sprendimų, kuris leistų padidinti savivaldos finansinę nepriklausomybę, yra leidžiamos savivaldybių obligacijos, suteikta galimybė skolintis atviroje rinkoje.

„Savivaldybė galėtų išleisti savo obligacijas, o pritraukusi lėšas investuoti į tą projektą, kuris yra numatytas. Ir vėliau arba iš sutaupytų lėšų, kurios skiriamos iš biudžeto, arba iš uždirbtų pinigų – juk jos galėtų surinkti lėšų už tai, kad suteikė papildomą paslaugą savo savivaldybės gyventojams arba lankytojams – galėtų tas skolas grąžinti. Tai labai paspartintų savivaldybių plėtrą“, – akcentavo jis.

Vis dėl to M. Dubnikovas pažymėjo, kad vargu, ar pavyks išvengti neigiamų savivaldybių savarankiškumo padarinių.

„Pastaruoju metu girdime pasakymus, kad savivaldybėms tarsi negalima skolintis, nes jos yra kažkokios neveiksnios. (...). Be abejo neišvengiama, kad viena ar kita savivaldybė susidurs su problemomis, nes pinigai bus išleisti netinkamai. Bet tai nereiškia, kad reikia visoms kitoms nieko neleisti. Juk progresyvūs politikai, savivaldybės galėtų gautas lėšas nukreipti, pavyzdžiui, į įmonių, fabrikų, darbo vietų pritraukimą“, – tikino jis.

M. Dubnikovas pabrėžė, kad didesnis savarankiškumas lemtų ir didesnę savivaldybių tarpusavio konkurenciją.

„Natūralu, kad valstybės biudžetas niekada neduos tiek pinigų, kiek reikia savivaldybei, kad ji išvystytų visus savo norus ir projektus. Taip pat natūralu, kad kai kurie projektai bus geri, kai kurie – blogi. Tačiau tai paskatintų didesnę konkurenciją tarp pačių savivaldybių ir patys žmonės pamatytų, kas geba valdyti pinigus, o kas ne. Pats geriausias būdas tai pamatyti – suteikti atsakomybę. O juk už rezultatus yra baudžiama rinkimais“, – pažymėjo jis.

Vertindamas savivaldybių pasiruošimą prisiimti investicinius įsipareigojimus, M. Dubnikovas teigė, jog būtų tikslinga apsvarstyti ir centrinės organizacijos, padedančios vietos savivaldai investuoti atviroje rinkoje, steigimą.

„Idealiu variantu kiekviena savivaldybė pati turėtų turėti galimybę pasiskolinti ir išleisti savo vertybinius popierius, obligacijas. Visgi žvelgiant į kai kurias savivaldybės, ko gero, kyla abejonių, ar visos jos tai sugebėtų padaryti. (...)

Todėl tikrai galėtų būti centrinė organizacija, kuri parengtų pamatus arba medžiagą, kaip savivaldybės galėtų skolintis, padėtų tvarkyti joms reikiamus dokumentus. Manau, kad šiuo metu tokia organizacija būtų tikslinga, nes savivaldybių organizacijose taip greitai neatsirastų specialistų, kurie tai galėtų padaryti“, – teigė jis.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai kiek anksčiau ketvirtadienį teigė, kad Lietuvoje viešojo sektoriaus, o kartu ir savivaldybių investavimas vyksta pernelyg vangiai ir neatitinka ekonomikos augimo poreikių.

„Galimybės skolintis Lietuvos vietos vadžios institucijoms yra apribotos labai griežtomis fiskalinėmis taisyklėmis, todėl šioms trūksta gebėjimų ir pajėgumų generuoti pakankamai pajamų.

Esamomis sąlygomis sunku užtikrinti strateginį planavimą, nes nėra vietos valdžios investicinių pajamų lankstumo, taip pat įtaką daro ir kylantys administraciniai iššūkiai“, – teigė EBPO vyriausioji politikos analitikė Camila Vammalle.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių