Ekonomistas: rusiškos naftos importą ES reiktų apmokestinti tiek, kad ji kainuotų kaip vakarietiška

Europos Sąjungai (ES) jau beveik mėnesį negebant sutarti dėl embargo rusiškai naftai, kalbama ir apie alternatyvą, kuriai nereikia vienbalsio visų Bendrijos narių pritarimo – įvesti mokestį iš Rusijos importuojamai naftai ir jos produktams.

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tai galėtų būti tarifas, panašus į ES jau taikomus įvairių prekių tiekėjams iš trečiųjų šalių, ir būtų efektyvus, jei Rusijos tiekiamos „Urals“ naftos pirkėjai Europoje mokėtų panašiai, kiek kainuoja „Brent“ nafta.

„Tai tiesiog kaip importo tarifas, kurį ES taiko ir daugeliui kitų prekių, ypatingai maisto produktams iš kitų pasaulio šalių. Vienas tokių mokesčių galėtų būti pritaikytas ir šiuo atveju“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Ekonomisto teigimu, apmokestinti rusiškos naftos ir jos produktų importą yra tikslinga ir logiška, jo žodžiais, „pereinamuoju laikotarpiu“ – iki ES vieningai ryžtųsi jos atsisakyti visai.

„Tai būtų tokia motyvacinė priemonė – meduolio principas“, – teigė Ž. Mauricas. Jis svarstė, kad įvedus tokį mokestį, pirkti „Urals“ naftą nebebūtų taip patrauklu – ji kainuotų panašiai kaip Šiaurės jūroje išgaunama „Brent“ nafta, kurios kaina šiuo metu yra gerokai didesnė.

Įvedus importo mokestį, šalys ir toliau galėtų „Urals“ naftą pirkti, tačiau tai nebebūtų taip ekonomiškai naudinga, paaiškina ekspertas.

„Visų pirma sumažėtų paskatos pirkti rusišką naftą, nes ji automatiškai pabrangtų, kadangi reikėtų mokėti papildomus mokesčius. Vienu ar kitu atveju, rusiškos naftos kaina sumažėjusi – skirtumas tarp „Urals“ ir „Brent“ siekia 30 dolerių už barelį. Panašus mokestis ir galėtų būti – suvienodintų kainą. Tokiu būdu pačios šalys nebūtų tiek suinteresuotos pirkti tokią naftą ir ieškotų kitų alternatyvų pačios“, – sakė „Luminor“ ekonomistas.

Jo nuomone, ilguoju laikotarpiu tokia priemonė taip pat yra tvaresnė. Kitu atveju, tiesiog uždraudus importuoti rusišką naftą, labai tikėtina, kad sankcijas vienaip ar kitaip bus bandoma apeiti.

„Kaip ir vanduo, taip ir pinigai teka mažiausio pasipriešinimo keliu. Tad dažnu atveju, nuslūgus vienai ar kitai emocinei bangai ar visuomenės nepasitenkinimui, kyla grėsmė, jog atsiras aplinkinių takelių, per kuriuos rusiška nafta pradės plūsti ir į tą pačią Europą“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Kartu jis pažymėjo, kad surinktos lėšos galėtų būti panaudojamos Ukrainai atstatyti.

Atvirkštinė paskata Vengrijai

Ž. Mauricas taip pat iliustravo, kokį efektą papildomai apmokestinus perkamą „Urals“ naftą pajustų Vengrija – aršiausiai dujų importo draudimams besipriešinanti Bendrijos narė. Ekspertas mano, kad toks mokestis sparčiau ieškoti alternatyvų rusiškai žaliavai skatintų ir šią Rytų Europos šalį.

Neturinti išėjimo prie jūros Vengrija priklauso nuo rusiškos naftos, gaunamos iš vieno naftotiekio, o šalies premjeras Viktoras Orbanas tvirtina, kad siūlomas šeštasis ES sankcijų Maskvai paketas turėtų pražūtingą poveikį jo šalies ekonomikai.

Ž. Mauricas siūlo įsivaizduoti, kad jei Vengrija liktų vienintele „Urals“ naftos pirkėja Europoje ir galėtų prekiauti dabartinėmis sąlygomis, ji įgytų konkurencinį pranašumą prieš kitas ES valstybes, pardavinėtų iš rusiškos naftos pagamintus produktus.

„Tarkime, kad didžioji dalis ES šalių, gal net visos, atsisako pirkti, o Budapeštas perka. Bet Vengrija tada gauna didelį konkurencinį pranašumą, nes barelis rusiškos naftos kainuoja 30 dolerių pigiau. Ji ne tik kad neprisideda (prie sankcijų Rusijai – ELTA), bet ir gauna pigiau tą naftą“, – teigė Ž. Mauricas.

„Luminor“ ekspertas pabrėžė, kad nors Budapeštas tikina negalįs atsisakyti rusiškos naftos, nes esą neturi techninių galimybių tiekimą diversifikuoti, jis turėtų mokėti panašią kainą kaip ir visa ES.

„Jei jie sako, kad tai techniniai dalykai, gerai, tada tu moki tą pačią kainą, kaip ir kitos ES šalys, kurios prisideda prie to embargo. Vadinasi, įvedamas mokestis panašus, kad suvienodintų kainą“, – svarstė Ž. Mauricas.

„Tada pačiai Vengrijai atsiranda paskata ilgainiui tos naftos atsisakyti, nes kitu atveju atsiranda atvirkštinė paskata – naftos importuoti daugiau ir galbūt netgi pereksportuoti kitoms ES šalims vienu ar kitu pavidalu“, – tęsė jis dar pabrėžęs, jog „idealiu atveju“, įvedus tokį mokestį, rusiška nafta turėtų būti brangesnė.

Jei ir toks variantas Briuselyje nesulauktų Budapešto pritarimo, Ž. Maurico nuomone, tai reikštų, kad Vengrija tiesiog siekia pasipelnyti iš Europoje kilusio konflikto ir neapibrėžtumo energijos rinkose.

„Tai yra labai blogas signalas – visos šalys solidariai sutaria nepirkti, moka didesnę kainą tam tikru laikotarpiu, o Vengrija – pigiau. Tai nebūtų labai sąžininga ir teisinga“, – įsitikinęs ekonomistas.

Kita vertus, jei ES Vengrijai nuolaidžiaus, ekonomistas neabejoja, kad šios priklausomybė nuo Rusijos ilgainiui tik dar labiau augs – Budapeštui rodysis naudinga importuoti daugiau pigios pirminės žaliavos ir pačiam eksportuoti naftos produktus.

„Bus taip, kad Vengrija turbūt maksimaliai padidins naftos importą iš Rusijos ir bandys savo naftos produktus parduoti kitoms šalims (...) Vengrija gaus daug papildomų pajamų iš rusiškos naftos perpardavimo (netiesiogiai, bet per produktus ir pan.), dar labiau didės priklausomybė nuo Rusijos ir turėsime Europoje Trojos arklį“, – prognozavo Ž. Mauricas.

ELTA primena, kad naujausias, šeštasis sankcijų paketas buvo pateiktas dar gegužės 4 dieną, tačiau jam pritarti atsisakė Vengrijos premjeras V. Orbanas, prieš karą buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas. Jis teigia, kad naftos embargas būtų „atominė bomba“ jo šalies ekonomikai.

Europos vienybei dėl karo Ukrainoje vis labiau trūkinėjant, ES ambasadoriai pirmadienį, prieš aukščiausiojo lygio susitikimą, dar kartą pamėgino įtikinti Vengriją pritarti sušvelnintam rusiškos naftos embargui.

27 valstybių narių pasiuntiniai susitiko siekdami baigti rengti šeštąjį sankcijų Maskvai paketą, tačiau išeiti iš aklavietės dėl siūlomo embargo rusiškai naftai kol kas nepavyko.

Kaip skelbta viešojoje erdvėje, ieškant kompromiso dėl Vengrijos pareikštų nuostatų, gali būti kiek sušvelnintas pirminis pasiūlymas, nedraudžiant vamzdynais gabenti rusišką naftą. Ši išimtis būtų taikoma Vengrijai ir kitoms išėjimo prie jūros neturinčioms ES šalims.

Proveržio bus siekiama pirmadienį prasidėjusioje neeilinėje Europos Vadovų Taryboje, kurioje ES šalių vadovai per dvi dienas tikisi aptarti, kaip padėti Ukrainai ir kaip padidinti Europos gynybos išlaidas Rusijos agresijos akivaizdoje.


Šiame straipsnyje: Žygimantas Mauricasnaftakaras Ukrainojerusiška nafta

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių