Ekonomistas: Rusija gali gąsdinti Europą trumpam nutraukti dujų tiekimą

Ekonominės sankcijos Rusijai, kurias skelbtų Vakarai, šiai inicijavus karinius veiksmus Ukrainoje, gali paskatinti Kremlių kuriam laikui itin apriboti dujų tiekimą į Europos Sąjungą (ES), mano SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Jo teigimu, ES yra pernelyg priklausoma nuo rusiškų dujų importo, todėl trumpuoju laikotarpiu, juolab Bendrijos šalims šildymo sezoną pasitikus pustuštėmis saugyklomis, dujų tiekimas Europai gali sutrikti.

„Kalbu apie tam tikrus nesklandumus savaitę, mėnesį. Iš esmės vis tiek ES per mėnesį niekaip nediversifikuos, nes tiesiog neturi tiek infrastruktūros, kad atsivežtų iš kitur. Čia yra tokie trumpalaikiai žaidimai, kuriems alternatyvų nėra“, – Eltai sakė T. Povilauskas.

„Europa negali trumpuoju laikotarpiu pakeisti rusiškų dujų, tiesiog nėra kaip, nėra suskystintų gamtinių dujų terminalų pajėgumų“, – paaiškina jis. „Swedbank“ banko duomenimis, ES iš Rusijos importuoja 44 proc. visų suvartojamų dujų.

Pasak T. Povilausko, Rusija gali imtis gąsdinimo taktikos ir įspėti ES, kad kuriam laikui gali nutraukti dujų eksportą.

„Kalbant apie trumpalaikį konfliktą, tokioje vietoje gali būti visokių scenarijų – ir pagąsdinimas kelioms dienoms, savaitėms, visiškai išjungti dujų perdavimą Europai“, – tokio varianto neatmeta ekonomistas, kartu pažymintis, kad Kremliaus atsakas priklausys nuo Vakarų ekonominių sankcijų masto.

Kalbant apie trumpalaikį konfliktą, tokioje vietoje gali būti visokių scenarijų – ir pagąsdinimas kelioms dienoms, savaitėms, visiškai išjungti dujų perdavimą Europai.

„Viskas priklausys nuo to, ką padarys ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir kokias sankcijas įvestų Rusija. Manau, kad trumpuoju laikotarpiu tai gali būti tam tikras pagąsdinimas“, – teigia T. Povilauskas.

Vis tik ilgiau netiekti dujų Europai, kaip pastebi ekspertas, Rusijai būtų pernelyg skaudus ekonominis smūgis.

„Akivaizdu, kad pati Rusija turbūt nebūtų finansiškai pajėgi pusę metų neparduoti dujų ES, nes tai vis tiek yra nemaži pinigai“, – tikina jis.

A. Izgorodinas: tiekimo trikdžiai iš Rusijos skatintų ES spartinti energetinį atsinaujinimą

Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekspertas Aleksandras Izgorodinas sako, kad per griežtų dujų tiekimo suvaržymų gali vengti ir pati Rusija, kadangi tai skatintų ES sparčiau siekti nepriklausomybės nuo rusiškų dujų importo.

„Rusija puikiai supranta, kad, kuo didesnė dujų kaina, tuo greičiau ir tuo didesnis Europos polinkis bus pereiti prie alternatyvų“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.

Jo manymu, ES galėtų atspausdinti daug pinigų ir per keletą metų juos masiškai investuoti į atsinaujinančią arba atominę energetiką. Tam ekonomistas šiuo metu mato idealias sąlygas – Bendrijoje šiemet dar galioja laisvesnės fiskalinės drausmės taisyklės, o Europos centrinis bankas bent iki 2023 metų žada nekelti euro zonoje galiojančių nulinių palūkanų normų. Tai esą galėtų trukti nuo trejų iki septynerių metų.

„Aišku, kad tai nebus pasiekta kitą pavasarį, bet per kokius 3–7 metus tikrai bus pasiekta. Viskas priklauso nuo pinigų, o pinigų Europa šiuo metu turi „kaip šieno“ ir tie pinigai yra praktiškai nemokami“, – pastebi A. Izgorodinas. Jis neatmeta, kad gamtinių dujų kainos pernelyg drastiškai gali ir nekilti, kadangi pačiai Rusijai nebūtų naudinga jas kelti per daug.

„Politiškai ir ekonomiškai žiūrint, Rusija šiuo metu yra suinteresuota tik palaikyti aukštą dujų kainų lygį, bet ne pernelyg aukštą, kad Europa nepasakytų: „Viskas, atsibodot, viso gero, eisime kitu energetikos keliu“. Jis yra visiškai įmanomas, tik tiek, kad tai truputį užtruks“, – mano A. Izgorodinas.

ELTA primena, kad sausio pradžioje Kremlių apie „niekada nematytas ekonomines pasekmes“ įspėjo JAV prezidentas Joe Bidenas. Pabrėžusi, kad Rusijai ekonominiai santykiai su Europos Sąjunga yra „daug svarbesni“ nei atvirkščiai, reaguoti didžiulėmis ekonominėmis ir finansinėmis sankcijomis ketvirtadienį pažadėjo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį žurnalistams Briuselyje sakė, kad, norint iš tikrųjų atgrasyti Rusiją nuo karinių veiksmų, būtinos „nepakeliamos“ sankcijos.

Karinės intervencijos grėsmė Ukrainos ir Rusijos pasienyje kilo dar praėjusių metų viduryje, Kremliui pradėjus telkti daugiatūkstantinę kariuomenę pasienyje su Vakarų kaimyne. Tuo Ukraina Rusiją apkaltino dar vasarą.

Sausio 10 d. aukščiausi JAV ir Rusijos pareigūnai Ženevoje pradėjo savaitę trukusias įtemptas derybas. Po dviejų dienų per NATO ir Rusijos tarybos posėdį išryškėjo dideli NATO ir Rusijos nesutarimai dėl Ukrainos.

Po praėjusią savaitę vykusio JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimo A. Blinkenas pažadėjo šią savaitę raštu atsakyti į Kremliaus keliamus reikalavimus. Pagrindiniai jų – NATO nebepriimti naujų narių ir išvesti pajėgas iš Rumunijos, Bulgarijos bei kitų po 1997 metų prie Aljanso prisijungusių valstybių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anūkė

Anūkė portretas
Patraukit anūką kol nevėlu.

Anonimas

Anonimas portretas
Rusai butu paskutiniai idiotai kad savo priesams tiektu energetinius resursus karinio konflkto tarp JevroPiderSojuzo ir Amerikos. PRIESUS REIKIA ZUDYTI ir nepalikti gyvu uznugaryje.

kokie

kokie portretas
dar gąsdinimai, jai iš tiesų prasidėtų pvz. Donbase karai ir ten dar įveltų rusus prisidėti, o tie kaip niekur nieko per priešų teritoriją toliau dujų tranzitą išlaikytų, manau niekados ir šiaip aplink Rusiją jankiai pastatė šimtus bazių ir dabar jau reikalauja kokioje vietoje, jų šalyje, turi dar jų kariuomenė būti, absurdas
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių