Ekonomistas: Lietuva praranda talentus ir konkurencingumą, o šis Seimas – nuvylė

Rizikos fondų valdymo įmonės „Covalis Capital“ vyriausiasis ekonomistas Paulius Kunčinas sako, kad Lietuva sparčiai „perleidžia“ talentingus darbuotojus valstybėms, kurios jiems siūlo palankesnes sąlygas.

Darbo rinkos problemoms spręsti skirtos Seimo darbo grupės posėdyje kalbėjęs ekspertas išreiškė nusivylimą šios kadencijos valdančiaisiais dėl esą nesprendžiamų problemų – kritikuota Finansų ministerijos kuruojama Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė.

Pasak jo, norint išlaikyti talentingus darbuotojus ir jų pritraukti daugiau, visų pirma būtina keisti darbo apmokestinimo sistemą.

P. Kunčinas kritikuoja seną Lietuvos problemą, kad šalyje galioja daug mokesčių lengvatų profesijoms, kurios, jo teigimu, yra vietinės, pavyzdžiui, ūkininkai, dirbantys pagal individualios veiklos pažymą. Anot P. Kunčino, tokios lengvatos ir dideli darbo mokesčiai atbaido aukštos kvalifikacijos darbuotojus, o vietiniai talentai Lietuvą palieka.

„Tai labai atbaido aukštos kvalifikacijos specialistus (...), tiesiog neapsimoka investuoti į Lietuvą, nes darbo mokesčiai pagal darbo sutartį yra tiesiog per aukšti. Mes nebyliai paleidžiame labai daug savo talentų, kurie išvyksta“, – parlamentarams sakė ekonomistas.

Jis taip pat pažymi, kad Lietuvoje nesprendžiama emigracijos problema, esą ji vis dar traktuojama kaip „laisvės kaina“.

Be to, nors ir pastebi teigiamus pokyčius, supaprastinus migracijos ir įdarbinimo procedūras nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, P. Kunčinas akcentuoja, jog Lietuvos imigracijos reikalavimai pernelyg griežti.

„Istoriškai problema, kad mes per daug sunkiai įsileidžiame imigraciją, nors tas požiūris dabar keičiasi teigiamai. (...) Ačiū Dievui, imigracijos tendencija gerėja“, – sakė P. Kunčinas.

„Ne tik prarandame žmones, mokesčių mokėtojus, prastiname demografinę situaciją, bet ir prarandame konkurencingumą. Įmonės rinksis šalis, kur yra talentai, jos eis paskui juos“, – pridūrė ekonomistas.

P. Kunčinas aiškino, kad pastaruoju metu šalys, kurios kartu konkuruoja dėl kvalifikuotų talentų, investuoja į aukštųjų technologijų plėtrą – tokias sritis, kaip informacinės technologijos (IT), dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, kriptovaliutos, finansinės technologijos.

Ekonomisto nuomone, jei nebus imtasi reformų, Lietuva šioje konkurencinėje kovoje atsiliks.

„Visi šitie sektoriai Lietuvai yra labai svarbūs ir nesugebėsime padaryti proveržio, jei nepritrauksime žmonių“, – reziumuoja P. Kunčinas.

Jo teigimu, kad Lietuva taptų patrauklia atvykti ir dirbti kvalifikuotiems darbuotojams, visų pirma reikėtų supaprastinti mokesčių sistemą ir atsisakyti perteklinių mokestinių lengvatų, pavyzdžiui, dirbantiems pagal individualią veiklą.

„Nes dabar patys produktyviausi Lietuvos žmonės dirba pagal individualią veiklą. Dėl to jiems nėra motyvacijos keisti šią sistemą“, – pažymi P. Kunčinas.

Daug talentingos darbo jėgos, pasak jo, prarandama Jungtinei Karalystei, Vokietijai, labiausiai konkuruojama su Lenkija, Ispanija, daug IT specialistų pastaruoju metu pritraukia Jungtiniai Arabų Emyratai. Palankiausias sąlygas talentingiems darbuotojams siūlo Portugalija, Italija, Prancūzija, Norvegija, Danija.

Eksperto pavyzdžiu, Portugalija aukštos kvalifikacijos darbuotojams siūlo bene palankiausias sąlygas Europoje – fiksuotą 10 metų trukmės 20 proc. tarifą, jei asmuo dirba IT, medicinos, architektūros, inžinerijos srityse, dėl ko į šalį jau atvykę apie 30 tūkst. asmenų.

Savo ruožtu Italija 50 proc. sumažina gyventojų pajamų mokestį kvalifikuotiems darbuotojams, 70 proc. lengvatą taiko emigravusiems Italijos specialistams, o 90 proc. – jei įsidarbinama Pietų Italijoje. Prancūzija GPM sumažina 50 proc.

Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė dirba neefektyviai

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje eksperto minimas proveržis nevyksta, P. Kunčinas įvardija politinės valios trūkumą, ypač – reformuojant mokesčių sistemą.

„Trūksta politinės valios. Lietuvos politikoje ši tema yra nepopuliari, nes labai sunku įtikinti žmones, rinkėjus, todėl šios temos nė viena partija nedrįsta liesti“, – teigia P. Kunčinas.

Anot jo, paskutinė mokestinė reforma Lietuvoje vyko dar prieš stojant į Europos Sąjungą, o nuo 2004 m. tiesiog „plaukiame pasroviui“: „Vyksta daug politinių diskusijų, bet nė viena nevyksta dėl mokesčių reformų.“

Ekonomistas parlamentarams teigė esąs nusivylęs šios kadencijos valdančiųjų pastangomis sistemą keisti – jis ypač pasigedo Finansų ministerijos prieš daugiau nei metus suburtos Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės veikla.

„Naujas Seimas nuvylė mus šioje vietoje, nes, nors ir buvo apie tai kalbėta, darbo grupė prie Finansų ministerijos šiuo metu yra visiškai neefektyvi“, – sakė P. Kunčinas.

Nors pats nedalyvauja minimos darbo grupės veikloje, ekonomistas tikino girdėjęs kolegų atsiliepimus, jog ministerijos inicijuotos diskusijos tapo „eiliniu pageidavimų koncertu“ su „labai daug žmonių ir labai daug pasiūlymų“. Dėl posėdžiavimo darbo grupėje P. Kunčinas kritikavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską.

„Vienas įrašas (darbo grupės posėdžio – ELTA) buvo paviešintas – vyko pusantros valandos, visi kalbėjo po 5 minutes (...) ir galiausiai gerb. Majauskas pasakė: „ačiū visiems už gerus pasiūlymus, bet spręsiu viską aš ir šiuo metu ne laikas. Bet ačiū ir viso gero“, – pasakojo P. Kunčinas.

„Supratau, kad politinės valios lygiai nulis ir tiesiog tai buvo tiesiog apklausa – pasidalinkime nuomonėmis“, – apibendrino jis.

Seimo narys konservatorius Kazys Starkevičius sutiko, kad ministerijos kuruojama darbo grupė iš tikrųjų vis dar nėra pateikusi jokių iniciatyvų ir svarstė, kad būtų galima pateikti bent pirminius planus, kaip būtų galima keisti mokestinę sistemą dabartinių įvykių kontekste. Jis siūlė darbo grupės atstovus pakviesti jos išvadas pateikti parlamentarams.

„Iš tikrųjų didelės viltys buvo dedamos į darbo grupę, kuri buvo prie Finansų ministerijos. (...) Vis dėlto girdime iš verslo, kad buvo tikėtasi pasiūlymų. Kodėl mes jų nematome? Bent dabar pateiktų preliminariai, kokia kryptis, atsižvelgiant į pandemiją, į karą, kas bus naujo“, – teigė K. Starkevičius.

ELTA primena, kad į pirmąjį posėdį Finansų ministerijos suburta Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė rinkosi praėjusių metų vasario pabaigoje. Paskelbusi apie grupės kūrimą, ministerija sulaukė per 200 mokestinių pasiūlymų.

Darbo grupei vadovauja finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, ją sudaro 48 nariai iš kitų ministerijų, valstybinių institucijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų, Seimo.

Kaip Eltą ministerija informavo sausio pabaigoje, ministerija analizuoja iki šiol grupėje siūlytus mokesčių sistemos pokyčius ir jų fiskalinį poveikį.

Tuomet ministerija žadėjo atnaujinti darbo grupės susitikimus, į juos kviesti gyventojus, verslo ir suinteresuotų organizacijų atstovus, kad šie susipažintų su pirminiais pasiūlymais ir pateiktų savo pastabas.

Anot ministerijos, visi pasiūlyti mokestiniai pakeitimai galėtų įsigalioti nuo 2023 metų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
kas dėl politikų tai ką išsirenkat tą ir turit,gal patiems reikėtų keisti mąstyseną

na

na portretas
nezinojau kad lietuvoj yra talentu,na nebent muzikoj,keli operos daininkai,na is siuolaikiniu Selas.visi kiti vietines rinkos dainoreliai.kokie dar yra talentai,kas zinot?

Tuoj mes

Tuoj mes portretas
prarasim viską su tokia politikų mastysena.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių