Ekonomistas: lakstydami į Lenkiją, mes be reikalo šersime jos biudžetą

Pažeidžia Europos Sąjungos direktyvas?

Į kaimynų pusę žvalgosi ir tie Lazdijų gyventojai, kurie anksčiau į Lenkiją apsipirkti nevažiuodavo. Lenkija lietuvius vilioja pusmečiui naikindama PVM maistui. Prekybininkai skaičiuoja, jog dėl to prekių kainą Lenkijoje ir Lietuvoje skirsis maždaug penktadaliu.

Nuo vasario 1 d. lenkai laikinai mažina ir PVM tarifą kurui – nuo 23 iki 8 proc. Tai reiškia, kad litras degalų Lenkijoje atpigs maždaug 16 centų. Tam pačiam laikotarpiui PVM nebus taikomas ir dujoms bei trąšoms.

Tačiau kai kurie Lietuvos ekonomistai ne tik negaili kritikos tokiems sprendimams, bet sako, kad pastarieji apskritai yra nelegalūs, mat pažeidžia Europos Sąjungos direktyvas.

„Viskas atrodo nelabai europietiška. Primenu, Europa turi PVM direktyvą, kuri ne šiaip atsirado, o buvo skirta tam, kad šalys nustotų žaisti karus, kaip čia apmauti kaimyną“, – sakė ekonomistas Raimondas Kuodis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

R. Kuodis sakė, kad pusmečiui naikinamas PVM maistui neabejotinai iškraipys konkurenciją tarp visų Lenkijos kaimynių, ne tik Lietuvos.

„Aš suprantu tą rinkiminę logiką, kad čia reikia kažką daryti su infliacija. Pažaiskime kažkokį socialinį popsą, kurio Lenkijoje apstu. Bet čia jau kita dimensija“, – teigė R. Kuodis.

O finansų viceministrė Rūta Blikštytė tikino, jog tai, kad Lenkija pažeidžia Europos Sąjungos susitarimus, tiesa tik iš dalies.

„Yra nauja direktyva, kuri dar negalioja, bet greitai įsigalios, kur bus praplėstas tam tikro lengvatinio PVM tarifo taikymas“, – komentavo R. Blikštytė.

Anot viceministrės, spalį Lenkija Europos Komisijai pateikė prašymą dėl išskirtinės galimybės stabdyti PVM taikymą maistui ir tą leidimą gavo. Finansų ministerija skaičiuoja, kad Lietuva dėl to tikrai nenuskurs.

Vyriausybė tikrai tokio siūlymo neteiks, nes aš manau, kad jis yra ekonomiškai nepagrįstas.

„Tai tikrai nebus reikšmingi netekimai, kad mažiau perka Lietuvoje“, – tikino R. Blikštytė.

Lietuvoje PVM maistui nemažins

„Tie, kas važiuoja į Europos vadovų ar ministrų tarybas, turėtų seniai kelti šitą klausimą, nes lenkai apie tuos ketinimus jau pranešė prieš kelis mėnesius“, – teigė R. Kuodis.

Savo ruožtu Prezidentūra siūlė klausti ministerijų.

„Europos Sąjungos mokesčių politikos klausimai, taip pat klausimai, susiję su jų įtaka vidaus rinkos veikimui, prieš svarstant Europos vadovų taryboje, visų pirma iškeliami ir svarstomi specializuotuose Europos Sąjungos tarybos formatuose. Šiuo konkrečiu atveju – specializuotuose darbo grupėse ir Ekonomikos ir finansų reikalų bei Konkurencingumo tarybose. Komentarų dėl konkretaus Lenkijos mokestinio sprendimo poveikio kviečiame kreiptis į Finansų ir ekonomikos ir Inovacijų ministerijas“, – rašė Lietuvos Respublikos Prezidentūra.

Dėl augančių kainų ir infliacijos valdymo prezidentas šią savaitę ketina dar kartą susitikti su politinių partijų atstovais. O premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad Lietuva lenkų pavyzdžiu neseks ir mažinti PVM maistui nesiūlys. Ji taip pat pridūrė, kad Lenkijoje PVM maistui ir iki šiol buvo mažas – ne prabangos prekėms siekė 5 proc.

„Tas keliais punktais sumažinimas labai mažai paveiks kainas. Aš nė kiek neabejoju, kad ši diskusija vyks kiekvieną dieną, bet Vyriausybė tikrai tokio siūlymo neteiks, nes aš manau, kad jis yra ekonomiškai nepagrįstas“, – tikino I. Šimonytė.

Žmonės šitų dalykų nesuvokia, pas retą kurį yra susiekiantys indai smegenyse, kad kainas ir pajamas vienu metu bandytų teorizuoti.

„Swedbank“ duomenimis, vien pernai lietuviai, atsiskaitydami banko kortelėmis, Lenkijoje išleido 65 mln. eurų.

Sukritikavo ir gyventojus

Ekonomistas R. Kuodis priminė, kad Lenkija su Europos Sąjunga turėjo ir daugiau konfliktų.

„Lenkija turi daug kitų disputų su Europos Sąjunga, kaip žinome, dėl teismų reformos, dėl teršimo Čekijos pasienyje. Europa Lenkijai yra užstačiusi baudas, kurių ji nelabai nori mokėti. Reikia žiūrėti, ar čia nebus kokio sprendimo iš Europos pusės Lenkijai nusiųsti mažiau pinigų iš COVID-19 fondų, kad šalis pradėtų šiek tiek galvoti, ar tikrai verta žaisti tokius žaidimus su bendrija. Bet čia yra ne tik Lenkijos klausimas, čia yra ir bendrijos kietumo klausimas. To kietumo aš pasigendu labai daugelyje sričių, apimant ir geopolitines, geostrategines konfrontacijas, pavyzdžiui, su Rusija“, – sakė R. Kuodis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Reikia pirmiau pabandyti teisinius kelius, o po to jau žiūrėti sankcijas ar imtis atsakomųjų veiksmų. Bet bendrijos nestiprina tokie žaidimai. Jeigu tą galima daryti nebaudžiamai, tai kokio velnio ta bendrija ir ką ji veikia? Tikiuosi, kad atsakymas bus principingas. Šitie žaidimai gali persikelti į kitas šalis. Kad ir su degalų akcizu – irgi opi problema. Visa Europa važinėja, transportininkai žiūri, kur čia piltis, o dabar staiga viena šalis nusprendžia: „velniop tuos minimalius akcizus ir mes čia pažaisime savo politiką“, – komentavo R. Kuodis.

Žmonės paprastai mąsto vienu pusrutuliu, galvoja, kad pajamos nenukris, o kainos kažkur bus mažesnės. Dėl tokių veiksmų ilgainiui nukris ir pajamos.

Šiuo metu Lietuvos lyderiai esą atsidūrę nepavydėtinoje padėtyje – pats Gitanas Nausėda deklaruoja labai gerus santykius su Lenkijos prezidentu ir dabar atrodo, kad jis vengia kritiško kalbėjimo apie šią situaciją.

„Geriausia meilė ir santykiai yra ne susilenkiant trigubai, bet principinga meilė – kad tu atvirai keli tam tikrus klausimus ir po to ateina pagarba vienas kitam, o ne pataikavimas. Kalbant apie naudą Lietuvai, pirkėjams – na, bus tuštesnis biudžetas, pirkėjų tėvai gaus mažesnes pensijas, tų, kurie dirba viešajame sektoriuje, algos lėčiau augs. Čia reikia šiek tiek galvoti apie tai, ar Lietuvai tai apsimoka. Tikrai neapsimoka tokie dalykai, nes mes be reikalo šersime kitos šalies biudžetą ir deginsime kurą lakstydami į tą Lenkiją. Nematau, kur mes čia labai galime laimėti kaip šalis“, – teigė ekonomistas.

Jis atskleidė, kiek pinigų Lietuva praras dėl tokio Lenkijos poelgio.

„Manau, kažkur iki pusės milijardo, priklausomai nuo to, koks tas mastas bus. Tai yra rimti pinigai, iš kurių galime finansuoti socialines programas, biudžetininkų alas ir t. t. Čia tikrai nėra smulkmena. Seniau tas keliones stabdydavo kuro išlaidas, bet dabar, jei ir kuro gerokai pigiau užsipilsime, tai tikrai didesnei daliai žmonių apsimokės toks ekonominis turizmas, bet aš tikiuosi, kad dar ne vėlu sustabdyti ar kažkaip sumažinti šią problemą“, – kalbėjo pašnekovas.

R. Kuodis sakė, kad lėkdami į Lenkiją žmonės nesusimąsto apie ilgesnius padarinius Lietuvos biudžetui.

„Žmonės paprastai mąsto vienu pusrutuliu, galvoja, kad pajamos nenukris, o kainos kažkur bus mažesnės. Dėl tokių veiksmų ilgainiui nukris ir pajamos, nieko nepadarysi. Bus pasekmės tiek biudžetui, tiek per bendrąsias pasekmes vidaus paklausai, bus įdarbinta mažiau žmonių. Bet žmonės šitų dalykų nesuvokia, pas retą kurį yra susiekiantys indai smegenyse, kad kainas ir pajamas vienu metu bandytų teorizuoti“, – mintis dėstė ekonomistas.